Tai viena mažiausių Šiaulių rajono šventovių, stovinti Verbūnų kaimo senose kapinėse. Koplytėlė sunkiais gyvenimo momentais suteikdavo žmonėms vilties ir jėgų gyventi, tikėti šventa Mergelės Marijos globa. Ši vieta verbūniečiams tarsi antrasis Kryžių kalnas, tik atsiradęs anksčiau už pastarąjį.
Pasakojama, kad piemenims beganant karves, toje vietoje, kur dabar stovi koplytėlė, apsireiškusi Marija. Todėl žmonės tikėjo čia esant šventa vieta. Senieji kaimo gyventojai pasakojo, kad žmonės labai mėgo šią koplytėlę. Jos viduje buvo altorėlis, medinių šventų paveikslų, o centre stovėjo Šv. Marijos ir Šv. Juozapo skulptūrėlės. Šv. Juozapas rankoje laikė lazdą,kurioje „žydėjo" baltos lelijos. Prie koplytėlės vykdavo Šv. Onos atlaidai, į kuriuos suvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos. Koplytėlė ir jos aplinka skendėdavo gėlėse, o žmonės keliais eidavo aplink ją kaip ir Šiluvoje. Žmonės atveždavo čia ir statydavo kryžius, prašydavo sveikatos, santarvės ir pan.
Pokario metais senoji koplytėlė supuvo, suiro. Tuomet verbūniškė Juzefa Kazlauskienė suorganizavo gyventojų talką ir bendromis jėgomis pastatė mūrinę koplytėlę. Tačiau sovietiniais laikais koplytėlė apžėlė ir apgriuvo. 2000 metais koplytėlė atnaujinta ir jos viduje kabo verbūnietės N. Aukščionienės tapytas šv. Marijos paveikslas.
Atsiliepimai