Steponiškių dvaras nuo XVII a. II pusės priklausė Bilevičių giminei. Dvaro rūmai buvo mūriniai, storomis sienomis, statyti pagal italų architekto projektą. Dvaras buvo sumaniai valdomas, todėl Bilevičiai gyveno pasiturinčiai. 1858 m. dvare gyveno 31 žmogus, rusiški šaltiniai nurodo čia buvus vandens malūną ir degtinės viryklą. Dvare augo daug retų augalų ir dekoratyvinių medžių, buvo raudonmedžių, valakinių riešutų. Buvo įveistas didžiulis pramoninis (antaninių obuolių) sodas. Jis buvo didžiausias šios obelų veislės sodas Pabaltyje. Visi vaismedžiai atgabenti iš Varšuvos apylinkėse buvusių medelynų. Dvare savo reikmėms buvo gaminamas vaisių vynas. Vietiniai ūkininkai, talkininkaudavę dvare, prisimena, kad darbams pasibaigus būdavo vaišinamasi obuolių, serbentų ar kitokiu puikiu vynu. Karo pabaigoje dvare vokiečiai įsirengė amunicijos sandėlius, nes jie stovėjo netoli geležinkelio stoties. 1944 m. vasaros ir rudens mūšių metu rūmai ir kai kurie kiti pastatai buvo sugriauti ar sudegė, išliko tik arklidės ir sodas. Šiuo metu išlikęs yra tik tvenkinys.
XIX a. II pusėje šiame dvare vasaras leisdavo būsimas Lenkijos diktatorius Juzefas Pilsudskis.
Atsiliepimai