Plotas – 13,6 ha.
Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje – šešių buvusių dvarų sodybos: Bubių, Gelučių, Kurtuvėnų, Mirskiškės, Šaukėnų ir Šilo Pavėžupio (Putvinskių). Kurtuvėnų dvaras istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti dar XVI a. pirmoje pusėje. Išlikusiuose 1592 m. dvaro inventoriuose apie sodybos želdinius dar nieko neužsimenama. Pirmosios žinios apie Kurtuvėnų dvaro sodus pasirodo 1674 m. dvaro inventoriuose. Greičiausiai tuo metu čia augo vietiniai medžiai ir krūmai, nes introdukuoti Lietuvos parkuose buvo pradėti sodinti tik apie XVIII a. pabaigą. Būtent tuo laiku Kurtuvėnų dvaro želdiniai buvo stipriai apnaikinti – čia neliko nė vieno vaismedžio.
Nuo 1716 m. iki pat XVIII a. pabaigos Kurtuvėnuose šeimininkavo Nagurskiai. Jų laikais iš naujo buvo užveistas dvaro sodas.
Yra pagrindo manyti, kad dabartinis parkas pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje. Išliko 1796 m. Kurtuvėnų dvaro šeimininko sutartis su žinomu ano meto Vilniaus sodų architektu Kazimieru Bolmanu. Joje nurodoma, kad K. Bolmanas Kurtuvėnuose, rekonstruojant dvaro parką, turėjo dirbti dvi savaites ir per 5 metus sodininkystės meno išmokyti vieną jaunuolį. Spėjama, kad tuo metu Kurtuvėnuose buvo suformuotas geometrinis parkas. Tokio parko liudininkės – iki mūsų dienų išlikusios geometriniams parkams būdingos tiesios medžių alėjos. Iš XVIII a. pabaigos prie senojo dvaro šulinio yra išlikęs akmenimis grįstas parko takelis.
XIX a. antroje pusėje dvarą nusipirko Zyberk Pliateriai. Nuo 1862 m. Kurtuvėnų žemės buvo Henriko Pliaterio nuosavybė. Jis dvarą paskyrė savo sūnui Liudvikui, vedusiam Teresę Zamoiską.
Pliateriai sumaniai šeimininkavo, rūpinosi miestelio gerove. Jie dvarvietėje įrengė daug tvenkinių, įkūrė aktyvų kultūros centrą.
XIX a. pabaigoje vietoje senųjų dvaro rūmų pastatyti nauji. Pertvarkytas ir juos supęs parkas. Po rekonstrukcijos jis įgavo peizažinio parko, kuriame vyrauja geometrinio parko elementai, bruožų. XX a. antroje pusėje parkas dar kartą rekonstruotas ir šiuo metu turi netaisyklingą tiesių takų tinklą.
Pliaterių laikais į dvarvietę buvo galima patekti pro gražius vartus, kurie stovėjo bažnyčios pusėje. Už dvaro svirno plytėjo sodas, kur augo nemažai obelų, serbentų. Greta buvo sodininko namelis.
1901 m. grafai Pliateriai savo vaikams mokyti į dvarą buvo pakvietę P. Višinskį, kuris čia gyveno iki 1903 m.
Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė dvaro rūmai.
Parkas nepriekaištingai tvarkytas iki pat Antrojo pasaulinio karo. Prieš karą ant parko kalvos buvo įrengta teniso aikštelė, namelis, skirtas vaikų žaidimams.
Dvarvietėje buvo trys tvenkiniai. Išliko du. Vienas jų – šalia minėtos kalvos, antrasis – už dvaro svirno. Dvaro parką nuo seno iš šiaurės ir rytų pusės juosė mūro tvora. Parką juosė ir medinės tvoros su plytų mūro stulpais (išliko tik fragmentai).
1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas.
Kurtuvėnų dvaro parke 1996 m. atliktų tyrimų metu nustatyta, kad iš vietinių medžių ir krūmų čia auga paprastieji ąžuolai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, blindės, drebulės, paprastosios eglės, baltieji gluosniai, kalninės guobos, paprastosios ievos, paprastieji klevai, paprastieji šermukšniai, paprastieji uosiai, paprastieji lazdynai, karpotieji ožekšniai, kalniniai serbentai. Iš introdukuotų medžių augo 7 rūšys: paprastieji kaštonai, didžialapės liepos, europiniai maumedžiai, Duglaso pocūgės, vakarinės tujos, kvapiosios tuopos, rūgštieji žagreniai. Introdukuotų krūmų buvo 8 rūšys: paprastoji alyva, darželinis jazminas, plikoji lanksva, šermukšnialapė lanksvūnė, baltuogė meškytė, paprastasis pūslenis, baltoji sedula, kalninis serbentas, geltonasis žirnmedis.
Senojo dvaro sodo išlikusi tik dalis.
Dvarvietėje seniausias ir vertingiausias pastatas ilgą laiką buvo apie 1796-uosius metus be jokios vinies pastatytas medinis svirnas (stačiakampio plano, dviejų aukštų su pastoge ir keturšlaičiu mansardiniu stogu, su kolonomis ir ornamentuotomis durimis). Svirną 2002 m. sudegino nežinomi piktadariai. Prieš gaisrą svirnas buvo restauruotas – atlikti jo konservavimo ir restauravimo darbai. (Dar XIX a. dvarininkas Nagurskis, apsilankęs užsienyje, sugalvojo savo svirne įkurti baudžiauninkų teatrą. Čia baudžiauninkai šokdavo ir dainuodavo, dvaro svečiams buvo rodomi spektakliai. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai svirne laikė grūdus.)
Šiuo metu Kurtuvėnų parke senovinio stiliaus raudonų plytų pastate įsikūrusi Kurtuvėnų regioninio parko administracija.
Kurtuvėnų parkas – mėgstama gyventojų susibūrimų ir poilsio vieta. Parko teritorijoje pastatyta skulptūra „Perkūno medis“.
Parke gausu valgomųjų sraigių. Senųjų medžių drevėse veisiasi 5 rūšių šikšnosparniai, pelėdos, apuokai, geniai.
1997 m. gruodžio 31 d. architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turinti Kurtuvėnų dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G112K). Jos kompleksui dabar priklauso parkas, oficina, karvidė, arklidė, virtuvė, daržinė, rūsys, du kumetynai. Pastaraisiais metais parkas gana gerai tvarkomas ir prižiūrimas. Tuo rūpinasi Kurtuvėnų regioninis parkas.
Atsiliepimai