Kuršėnai - tai didžiausias Šiaulių rajono miestas, kuriame puoselėjamos keramikos tradicijos. Ne veltui Kuršėnai vadinami Lietuvos puodžių sostine. Juk čia išrinkti net 9 puodžių karaliai.
Kuršėnus nuo senų laikų garsina ir „Kuršėnų vyniotinis“, kurio galima paragauti degustacijų metu.
Kuršėnuose gausu traukos objektų: Kuršėnų dvaro sodyba, pėsčiųjų tiltas per Ventos upę. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, L. Ivinskio aikštė ir L. Ivinskio paminklas, žymių žmonių palaidojimo vietos, įvairių skulptūrų gausa ir kt.
Daug edukacijų lankytojams gali pasiūlyti Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras.
Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras siūlo įvairius mašrutus po Kuršėnų kraštą, ekskursijas Kuršėnų mieste.
KURŠĖNAI – PUODŽIŲ KRAŠTAS
Kuršėnai – didžiausias Šiaulių rajono miestas, esantis šiaurinėje rajono dalyje abipus Ventos upės. Šiuo metu mieste gyvena daugiau negu 15 tūkstančių gyventojų.
Miesto plano struktūra stačiakampė, gatvių tinklo sistema mišri. Didesnė miesto dalis yra dešiniajame Ventos krante. Kairiajame upės krante yra parkas su išlikusiais Kuršėnų (Gruževskio) dvaro pastatais.
Pro Kuršėnus eina dvi geležinkelio linijos, jungiančios Vilnių–Klaipėdą ir Vilnių–Mažeikius.
LAURYNO IVINSKIO AIKŠTĖ IR PAMINKLAS
Miesto centre yra gotikinio stiliaus kvadratinė aikštė. Iki XX amžiaus vidurio tai buvo turgaus aikštė, vėliau įrengtas skveras. 1960 metais, pastačius paminklą L. Ivinskiui, aikštė pavadinta žymiojo tautos švietėjo vardu. Ši aikštė tapo daugelio iškilmingų sambūrių vieta.
L. Ivinskis į mūsų tautos kultūros istoriją įėjo ne tik kaip kalendorių sudarytojas. Jis buvo ir vertėjas, ir žodyno sudarytojas, ir botanikas, ir gamtosaugininkas, ir tautosakos rinkėjas.
L. Ivinskis gimė 1810 metais rugpjūčio 15 d. Šilalės parapijoje.
Senatvėje lietuviškų kalendorių tėvą priglaudė Milvydų dvaro savininkas I. Gruževskis. 1881 metais liepos 31d. tautos švietėjas mirė.
KURŠĖNŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA
Manoma, kad pirmoji koplyčia Kuršėnuose pastatyta 1523 metais. Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m.(archit. Krasinskio projektas). Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta. 1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, kurią 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas). Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. 1998 m. parapijiečių lėšomis buvo atstatytas bažnyčios bokštas.
Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidaus planas 3 narvų (šoninės žemesnės), turi penkis altorius. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.
KURŠĖNŲ (GRUŽEVSKIŲ) DVARO SODYBA
Kuršėnų dvaro istorija prasideda 1564 m., kai Žygimantas Augustas leno teisėmis atidavė šį dvarą Polocko pilininkui Jurgiui Despot Zinovičiui. Netrukus šio dvaro žemėse, esančiose antroje Ventos pusėje, ėmė augti gyvenvietė, o 1569 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1621 m. dvaras atiteko LDK iždininkui S. Pacui, o po dešimtmečio – Jurgiui Gruževskiui su žmona. XVIII a. pabaigoje Kuršėnus paveldėjo Steponas Gruževskis. Jis 1811 m., pasikvietęs dailininką J. Rilkę su visa pameistrių brigada, pastatė naujus (dabartinius) dvaro rūmus, koplyčią, suremontavo kitus pastatus. Dvaras dar labiau suklestėjo valdant jo jaunesniajam sūnui Edvardui, kuriam dvaras atiteko 1846 m.
Pirmojo pasaulinio karo metais dvare įsikūrę vokiečiai nuniokojo parką, rūmus, išvežė vertingiausius daiktus, o 1915 m. kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, daržines. Tada dvaras priklausė Jurgiui Gruževskiui. Tarpukariu dvaras pažangaus ūkininkavimo dėka klestėjo. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas.
Kuršėnų dvaras – vienintelis vertingiausias medinės dvarų architektūros palikimas Šiaulių rajone. Išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, medinės lauko durys.
GASTRONOMIJA - „KURŠĖNŲ VYNIOTINIS“
Degustacijos metu susipažinsite su Kuršėnų istorija. Kaip gimė ir kada pradėtas gaminti pats didžiausias ir ilgiausiai Kuršėnus garsinęs ir garsinantis brendas – „Kuršėnų vyniotinis“. Tai miesto vizitinė kortelė, nes su šiuo produktu jeigu ir gali kas lygintis, tai kuršėnietiški puodai, bet ir tai tik ilgaamžiškumu.
Kuomet mėgausitės vyniotiniu, dvaro ponia ir raštininkas papasakos, kur prasideda saldžiosios ir kvapniosios konditerijos istorijos užkaboriai Kuršėnuose. Ragaudami vyniotinį išgirsite šmaikščių pastebėjimų apie kuršėniškių valgymo įpročius bei Kuršėnų dvaro dvarininko J. Gruževskio valgymo dienotvarkę.
PĖSČIŲJŲ TILTAS PER VENTOS UPE
Pėsčiųjų tiltas sujungia L. Ivinskio aikštę ir Kuršėnų dvaro parką, juo galima patogiai pasiekti Kuršėnų kultūros centrą, mokyklą, bei parką, kuriame vyksta masiniai renginiai ir šventės.
Tiltas vienas ilgiausių Lietuvoje – 262 metrų, ypatingos konstrukcijos, traukia ne tik originalia išvaizda, bet ir interaktyviais bei išmaniais sprendimais. Ventos upės dešiniojo kranto teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai, prieplauka, maudykla, lauko terasa bei sutvarkyta žalioji zona.
ETNINĖS KULTŪROS IR TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS
Šiuo metu dvare veikia Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, įkurtas 2000 m. Pagrindinis centro uždavinys – krašto tradicijų, papročių, tradicinių amatų išsaugojimas, atgaivinimas ir pereinamumas. Dabar dvaro rūmuose veikia nuolatinės Šiaulių krašto tautodailininkų darbų ir etnografinės ekspozicijos. Ekspozicijose pateikiama daugiau nei 2500 eksponatų, kuriuos padovanojo tautodailininkai, Kuršėnų miesto gyventojai.
Amatų centre galima užsisakyti edukacinį keramikos užsiėmimą.
Kadangi prie Kuršėnų yra molio, tinkančio dailiosios keramikos dirbiniams, mieste nuo seno klesti puodininkystė. Nuo praėjusio šimtmečio, Kuršėnai garsėjo prekymečiais, kuriuose visada buvo gausu molio dirbinių. Ir dabar Kuršėnai tebevadinami „Puodžių sostinė“ ne tik dėl šio amato meistrų gausumo mieste, bet ir todėl, kad Puodžių puodžiaus karūną pelnė tik Kuršėniškiai tautodailininkai: J. Paulauskas, V. Damkus, B. Radeckas, J. Vertelis, R. Mataitienė ir kt. Neatsitiktinai vienas Kuršėnų miesto herbo elementų yra ąsotis.
Atsiliepimai