Kairių miestelio bažnyčia pastatyta 1792 m. Žinių apie bažnyčios pašventinimą nėra.
1909 m. įkurta Kairių parapija. Pirmuoju nuolatiniu klebonu paskirtas Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios vikaras Ignacas Stanionis. Jį pakeitęs kunigas Mykolas Augulis, remdamasis tikrąja padėtimi, pateikė smulkų bažnyčios, jai priklausiusių pastatų, baldų, inventoriaus aprašymą. Inventorizacija baigta 1920 m. rugpjūčio 20 d. Įrašyta, kad „Bažnyčia akmeninė, pailga, susideda iš presbiterijos, navos, choro, zakristijos ir prieangio. Lubas turi visose dalyse, grindys medinės, langai bažnyčioje šeši…“ Rašoma, kad bažnyčios statybą galėjo finansuoti gyventojai arba grafas Zubovas.
Bažnyčiai priklausę 26-ios dešimtinės žemės ribojosi su Kairių dvaro, Kairių kaimo, mokyklos, vienkiemių žemėmis. 1904 m. bažnyčia rekonstruota: pristatyta zakristija ir prieangis.
1904 m. rugpjūčio 4 d. bažnyčioje susituokė rašytojas Jonas Biliūnas su iš gretimo Malavėnų kaimo kilusia Julija Janulaityte.
Prie bažnyčios veikė angelaičių (Angelo Sargo Vaikų Sąjunga) organizacija, tretininkai, „Pavasario“ sąjungos vyrų ir moterų kuopos. Pastarosios iniciatyva minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį 1928 m. pastatytas akmeninis kryžius.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo. Į pastatą pataikius padegamajai bombai, sudegė visos medinės konstrukcijos. 1954 m. į Kairius po lagerio atvažiavęs kunigas Vytautas Radzevičius rado stirksančias mūro sienas, tarp kurių augo medžiai. Sunkus buvo metas, bet bendromis parapijiečių pastangomis 1959 m. bažnyčia atstatyta.
Virš bažnyčios altoriaus vitražas, vaizduojantis du belaisvius ir Švč. Mergelę Mariją, nuimančią nuo jų rankų retežius. Vitražas skirtas bažnyčios globėjai Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Belaisvių Vaduotojai. Švč. Mergelė Marija su Kristumi ir iš grandinių išsivaduojantis belaisvis iškalti bažnyčios 200 metų jubiliejui skirtame kryžiuje. Kryžių 1992 m. birželio 28 d. šventino kardinolas Vincentas Sladkevičius. Švč. Mergelei Marijai, Belaisvių Vaduotojai, skirti ir rugsėjo mėnesio paskutinį sekmadienį vykstantys atlaidai. 2017 m. per atlaidus prie bažnyčios atidengtas atminimo akmuo, skirtas 46 metus Kairių parapijai tarnavusiam ir amžinam poilsiui bažnyčios šventoriuje atgulusiam kunigui Vytautui Radzevičiui.
Akmenų tvora ir dveji geležiniai vartai juosia bažnyčią. Šventoriuje stovi Lietuvos krikšto 600 metų sukakčiai skirtas medinis koplytstulpis, lauko akmenų paminklas Kairių parapijos ir visos Lietuvos tremtiniams, kryždirbio Povilo Janušausko koplytstulpiai, kiti paminklai.
Atsiliepimai