Platonas Zubovas, jau turėdamas Jekaterinos II jam padovanotas valdas, XIX a. pradžioje iš Kristiano Brodericho Johano Vendelio nusiperka Ginkūnus. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje dvaras tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu centru. Intensyviai vystyta gyvulininkystė ir pienininkystė. Prie dvaro klestėjimo labai prisidėjo dvaro paveldėtojas Vladimiras Zubovas. Jis iš Danijos atgabeno galvijų, vadinamų žalaisiais, kurie iš Ginkūnų paplito visoje Lietuvoje. Šalia dvaro buvo pastatyta pieninė, kurioje buvo pardavinėjmas visuomet šviežus pienas. Pienas buvo pardavinėjamas puslitriniuose buteliukuose su užrašu „Ginkūnai – Zubovas“. Vladimiras Zubovas su žmona baigė statyti dvarą ir jame apsigyveno. Daug laiko skyrė mokyklų steigimui. Pirmosios mokyklos buvo slaptos ir kuriamos dvaro rusyje.
Ginkūnų dvaro rūmai buvo pastatyti 1904 m. Yra žinoma, kad Ginkūnų dvaras per Pirmąjį pasaulinį karą buvo stipriai nukentėjęs, minima, kad buvo nuniokoti ir išgrobstyti ir dvaro rūmai. Nėra duomenų, ar po karo suremontuoti rūmai kiek pasikeitė.
XIX a. pabaigoje grafas Vladimiras Zubovas su žmona Sofija Ginkūnų dvare sukaupė apie 3000 knygų biblioteką. 1900 m. knygas perdavė Šiauliuose įkurtai visuomeninei bibliotekai. 1896 m. savo rūmų rūsyje Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą lietuvių mokyklą, dalį savo pajamų skyrė vietos jaunimui mokyti. Mokyklą lankė vyresni kumečių vaikai. 1902 m. mokykla perkelta į specialiai jai pastatytą pastatą. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas.
Tarpukario fotografijose matyti, kad rūmus sudarė dvi išilgai sujungtos vieno ir dviejų aukštų dalys. Rūmų sienos buvo netinkuoto plytų mūro, cokolis ir pamatas sumūryti iš lauko akmenų. Abiejuose pastato galuose ir viename šone buvo pristatytos terasos. Ištaigingumo rūmams suteikė pirmo aukšto langus akcentuojančios reljefinės segmentinės sąramos ir lenkti sandrikai bei antro aukšto arkinius langus įrėminantys piliastrai. Duomenų apie tai, kaip atrodė dvaro interjeras, nėra išlikusių.
1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Jo pastatai imti naudoti kolūkio reikmėms. Tais metais įvykius Ginkūnų gyventojai sutiko gana palankiai. Ginkūnų dvaro teritorijoje buvo įkurtas valstybinis (tarybinis ) ūkis. Tai vienas iš tokių ūkių Lietuvoje, sukurtų pirmaisiais tarybinės okupacijos metais. Dvaro savininkai Fledžinskiai nebuvo represuoti. J. Fledžinskis mirė 1961 m. Skaudvilėje.
Ginkūnų dvaro rūmai mūsų dienas pasiekė stipriai pasikeitę. Senieji rūmai rekonstruoti ir integruoti į naują pastatų kompleksą, tačiau autentiškus rūmų išorės architektūrinius elementus vis dar nesunku atsekti.
Dvaras privatus, nepritaikytas turistų lankymui
Atsiliepimai