Bubių piliakalnis su gyvenviete (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A657KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1006) – piliakalnis (Nr. 11193) ir senovinė gyvenvietė (Nr. 23884) Bubiuose, Šiaulių r., 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Dubysos upės kairiajame krante, dar vadinamas Pilale.
Piliakalnis suvaidino svarbų vaidmenį kovose su kryžiuočiais. XIII amžiuje čia stovėjo viena iš stipriausių Šiaulių žemės pilių. Vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos pilis (vok. Dobitzen) ant Bubių piliakalnio galėjo iškilti prieš 1230-uosius metus.
Piliakalnio šlaitai statūs, apie 14 metrų aukščio. Viršūnės aikštelė ovali, maždaug 80 metrų ilgio ir 35 metrų pločio. Pietrytinėje dalyje, kur stovėjo pilies kuoras ir vartai, apie 35 metrų ilgio aikštelė dar paaukštinta 4,5 metro. Iš trijų pusių piliakalnį supo upės slėnis, iš vakarų jį saugojo padubysio pelkės.
Pilies būta medinės, apjuostos akmenimis sutvirtinta 5–6 metrų aukščio statinių rastų siena. Prie sienos vidinės pusės suręsta pakyla pilies gynėjams. Manoma, kad įgulą galėjo sudaryti 50–70 ginkluotų vyrų.
1236 m. vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sunaikinti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis netrukus buvo atstatyta, tačiau per 1358 m. antpuolį vėl sudeginta.
1902-1911 m. Bubių piliakalnį kasinėjo garsus lenkų archeologas Liudvikas Kšivickis. Ištyrinėjęs maždaug 100 kv. metrų plotą, jis aptiko iki 0,5 – 1 metro storio kultūrinį sluoksnį. Rasta XI a.–XIV a. daiktų: lanko bei arbaleto strėlių geležinių antgalių, peilių, raktų, verpstelių, apdegusio molio gabalų, suanglėjusių kviečių, miežių, rugių, sorų. Daugelis L.Kšivickio radinių pateko į Sankt Peterburgo Ermitažo saugyklas.
2000 m. piliakalnį žvalgė, o 2008 m. kompleksiškai tyrinėjo Bronius Dakanis, Birutė Salatkienė, Audronė Šapaitė ir kiti archeologai. Rasti strėlių antgaliai, peiliai, ylos, svarstyklių liekanos, keramikos dirbiniai, įvairūs žalvariniai papuošalai, būdingi žiemgaliams. Tai pirmas piliakalnio radinių etnologinis susiejimas. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Aušros muziejus Šiauliuose.
Užtvenkus Dubysą, greta piliakalnio, susidarė Bubių tvenkinys, tačiau piliakalnis buvo išsaugotas. Pasiekiamas nuo plento Šiauliai–Tauragė (A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas), pasukus į vakarus dešinėn šiauriniu Bubių apvažiavimu, 2 km pavažiavus iki užtvankos per Dubysą ir nuo jos paėjus į kairę pietų kryptimi 250 m.
Atsiliepimai