Molingos Kuršėnų žemės nuo seno traukė vietos gyventojų dėmesį. Žmonės kasė molį, minkė jį ir žiedė puodus, ąsočius, kitus apyvokos reikmenis. Ši vietovė nuo seno garsėja kaip puodžių kraštas. Ne veltui Šiaulių rajone ant Ventos upės kranto įsikūrusių Kuršėnų herbe vaizduojamas ąsotis. 1898 metais Kuršėnuose buvo įkurta koklių gamykla, o po metų - ir plytinė. Nepriklausomybės laikais veikė molinių indų dirbtuvė, o nuo 1964 metų - „Jiesios" keramikos gamybos cechas (vėliau - „Hermio keramika", iki 2006 m.).
Visoje Lietuvoje žinomi Kuršėnų ąsočiai, puodai, vazos. Miestas šalyje garsėja kaip puodžių sostinė. Ne patys kuršėniškiai susigalvojo sau tokį titulą. 1971 metų birželio 19 dieną Šiauliuose vykusioje pirmojoje amatų dienoje Kuršėnai buvo pripažinti Lietuvos liaudies keramikos sostine, nes kuršėniškių meistrų ir jų gaminių buvo daugiausia. Kuršėniškiams atiteko ir didžiausia dalis prizų.
Nuo 1977 metų Kuršėnuose kas trejus metus vyksta Lietuvos Puodžių karaliaus rinkimai. Puodžių sostinė turi išrinkusi 7 karalius ir 2 karalienes.
Su Kuršėnais susiję septyni šalies Puodžių karaliai. Tai jau mirę Jonas Paulauskas, Vladas Damkus, Jonas Vertelis, Bronius Radeckas ir dabar Kuršėnuose gyvenantys Algimantas Tamašauskas, Vydmantas Vertelis, Virgilija Silvestra Šufinskienė. Netoli nuo Kuršėnų nuklydusi ir Puodžių karalienė Regina Mataitienė, gyvenanti Gruzdžiuose (Šiaulių rajonas). Ir tik kartą kuršėniškiai karūną atidavė svetur – Vytautui Valiušiui iš Leliūnų (Utenos rajonas).
Pirmasis Lietuvos Puodžių karalius - Jonas Paulauskas. Pirmojo pasaulinio karo metais keramiko amato jį pamokė pabėgėlis kareivis Urvakis, kuris išmokė lipdyti švilpukus. Kai Jonas Paulauskas 1937 metais vedė Jadvygą Ničikauskaitę dar labiau susidomėjo keramika, nes žmonos mama Ona Ničikauskienė buvo pagarsėjusi molinių švilpukų meistrė. Dar artimiau su moliu ir jo paruošimu susipažino Daugėlių verslininko Sirutavičiaus keramikos dirbtuvėje. Apie 1942 metus Paulauskai įsirengė savo dirbtuvėlę ir pradėjo žiesti alaus ąsočius, pienpuodes, vazas ir kt. Neturint patirties darbas sekėsi sunkiai, bet meistras vis tobulino savo įgūdžius.
1952 metais Jonas Paulauskas su savo dirbiniais pirmą kartą dalyvavo parodoje ir nuo to laiko prasidėjo jo, kaip meistro kilimo laikotarpis. 1962 metais Šiaulių „Aušros“ muziejuje buvo surengta jo autorinių darbų paroda, skirta gyvenimo 60-mečiui paminėti.
1971 metais Šiauliuose įvyko pirmoji amatų diena – Puodžių šventė. Lietuvos Puodžių karaliumi buvo išrinktas ir ąžuolo vainiku padabintas Jonas Paulauskas.
Antrasis Lietuvos Puodžių karalius Vladas Damkus. Puodžium tapo, kai vedė St. Vitkauskaitę iš garsios keramikų šeimos.
Vladas Damkus – pramoninės keramikos pradininkas Kuršėnuose. Jis Kuršėnuose surado seną ir beveik nenaudojamą koklinę, surinko keliolika puodžių ir praėjęs „kryžiaus kelius“ per valdiškas instancijas, 1965 metais įkūrė keramikos cechą. 1975 metais, pastačius naują vazonų cechą, priklausantį Kauno „Jiesios“ gamyklai, pradėjo jame dirbti. Vladas Damkus ištobulino savąją žiedimo techniką, žiedimo meno mokė jaunuosius žiedėjus. Meistro darbo pagrindu tapo senosios puodžių tradicijos, amžiais išpuoselėtų formų tęsimas. Jo puodynės, lėkštės, ąsočiai, puodukai pasižymi monumentaliu paprastumu, būdingu seniesiems dirbiniams.
V. Damkus dalyvavo parodose, mugėse, amatų dienose, kur pelnė nemaža prizų. 1974 metais išrinktas antruoju Lietuvos Puodžių karaliumi.
Bronius Radeckas – trečiasis Lietuvos Puodžių karalius. Būdamas dvylikos metų tapo kaimynystėje gyvenusio Mykolo Vijūno parankiniu. Vėliau jis mokėsi ir dirbo kuršėniškių puodžių S. Vilimo ir J. Paulausko dirbtuvėse. Po Antrojo pasaulinio karo grįžęs į Kuršėnus, Bronius Radeckas pradėjo dirbti savarankiškai, į savo pomėgį įtraukdamas žmoną Bronislavą ir sūnų Vaclovą. Bronius Radeckas žiedė, o žmona – dekoravo.
Pradžioje žiedęs buities daiktus (lėkštes, ąsočius, vazonus), vėliau B. Radeckas kūrė dekoratyvines vazas, šviestuvus, vazas – alpinariumus ir kt. Radeckai ypač pasižymėjo savo vazomis. Jie vieni pirmųjų, pradėjusių kurti dekoratyvines vazas. Meistrai išpuoselėjo šių stambių dirbinių technologiją, parodė savo didelį išradingumą.
1985 metais Šiauliuose vykusioje III-oje respublikinėje puodžių dienoje išrinktas Lietuvos Puodžių karaliumi.
Radeckai buvo ne tik puikūs meistrai, bet ir aktyvūs visuomenininkai. Savo sodyboje Kuršėnuose, pagalbiniame pastate įrengė keramikos muziejų, kuris iki pat meistro mirties, buvo aktyviai lankomas. Mirus Broniui Radeckui, dukra Danutė, vykdydama paskutinę tėvelio valią, visus muziejaus eksponatus perdavė Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui.
Ketvirtasis Lietuvos Puodžių karalius Jonas Vertelis. Tai antros puodžių kartos atstovas. Jo tėveliai – Ona ir Jonas Verteliai visą gyvenimą žiedė puodus ir pirmieji pradėjo juos marginti, kad parduodant turguose, būtų paklausesni.
Jonas Vertelis puodžiaus amato mokėsi iš tėvų iš jų ir perėmė senąsias tradicijas. Vedęs, žmoną Jadvygą taip pat įtraukė į veiklą. Ji dekoruodavo dirbinius. Nuo 1959 metų iki 1980 metų Verteliai dirbo Kuršėnų „Jiesios“ keramikos ceche. Darbas buvo monotoniškas ir sekinantis, neleidžiantis jokios saviraiškos.
Sielos atgaivą meistras atgaudavo savo namų dirbtuvėlėje, kur galėjo kurti. Su namuose pagamintais dirbiniais – ąsočiais, piepuodėmis, puodynėmis, lekais, Verteliai dalyvaudavo parodose, kur sulaukdavo didelio pripažinimo.
1987 metais Šiauliuse vykusioje šventėje išrinktas Lietuvos Puodžių karaliumi.
Penktasis Lietuvos Puodžių karalius Vytautas Valiušis. Užaugęs puodžių šeimoje Vytautas Valiušis (g. 1950) tapo keramiku ir 2005 m. gegužės 30-ąją Kuršėnuose išrinktas Lietuvos puodžių karaliumi. Kuršėnų tautodailės ir amatų centrui padovanojo šimtą senų ąsočių, puodynių ir kitokių indų.
Šeštoji Lietuvos Puodžių karalienė Regina Mataitienė gimė Tauragėje tremtinių šeimoje. Tėvas savamokslis mechanikas, laikrodininkas, juvelyras, muzikantas. Mama - žinoma Tauragės gėlininkė. Augindami penkis vaikus tėvai visiems įskiepijo gėrio ir grožio supratimą.
Besimokydama ketvirtoje klasėje pradėjo lankyti keramikų būrelį Tauragės plytinėje. Tai buvo žingsnis, nulėmęs tolimesnį meistrės likimą. Mokėsi S. Žuko dailės technikume keramikos specialybės, dirbo Kauno „Jiesios“ dailiosios keramikos kombinate.
1983 su vyru Vytautu apsigyveno Gruzdžiuose. 1987m. suruošė pirmąją autorinę parodą.
Maždaug tuo metu atsirado mintys apie juodąją keramiką, įsigijo apleistą Gruzdžių dvaro pieninę ir pradėjo kurti keramikos dirbtuves. 1990m. pasistatė juodosios keramikos degimo krosnį, keletą metų eksperimentavo, kol gavo norimą rezultatą. Regina Mataitienė savo išglostytus, išdekoruotus dirbinius perduodavo vyrui Vytautui. Jam tekdavo atlikti atsakingiausią darbą – rudo molio puodynę paversti juoda. Tai didelės ištvermės ir sveikatos reikalaujantis procesas. Krosnis degama tik labai sausomis spygliuočių medžių malkomis. Degimas trunka 10-12val. kol pasiekiama 900-1000 laipsnių temperatūra. Po dviejų parų aušimo krosnis atkasama ir išimami jau juodi gaminiai.
Nuo 1990m. Mataičiai dalyvavo kasmetinėse tautodailės parodose, paruoštos keturios autorinės parodos, dalyvauta parodose bei Lietuvos tautodailės pristatymuose: Estijoje, Latvijoje, Islandijoje, Suomijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje.
Reginai Mataitienei suteiktas Šiaulių rajono Metų tautodailininkės vardas. Jos su vyru sukurti ąsočiai, puodynės, vazos, puodeliai ir kiti dirbiniai - sertifikuoti tautinio paveldo produktai.
2008m. Kuršėnuose vykusiose keramikų kūrybinėse dirbtuvėse ir varžytuvėse, Regina Mataitienė nugalėjo vyrus ir tapo šeštąja Lietuvos Puodžių karaliene.
Savo namuose jau daugelį metų turi įkūrusi dirbtuves, kurias lanko turistų grupės iš Lietuvos ir užsienio, rengiami keramikos seminarai ir moksleivių kūrybos plenerai, taip pat veda edukacinius užsiėmimus.
Septintojo Lietuvos Puodžių karaliaus, keramikos meistro Algimanto Tamašausko kūrybos kelias pagrįstas tvirtu ir nuosekliu ėjimu siekiant profesionalumo ir dvasinio ryšio su senuoju liaudies menu. Grįžęs iš armijos Algimantas Tamašauskas įsidarbino Kauno eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“ Kuršėnų ceche, kur jau dirbo brolis Stanislovas. Baigęs Gruzdžių žemės ūkio technikumą, tapęs kvalifikuotu veterinarijos gydytoju, molio niekada nedomintas, pradėjo mokytis žiedimo. Algimanto mokytoju tapo Vladas Damkus, kuris ir perdavė meilę moliui. Pajutęs potraukį, molį minkė nesigailėdamas savęs. Jaunam meistrui atsivėrė laisvas kūrybinės erdvės pojūtis, ieškant naujų formų jungtyje su senosiomis tradicijomis, kurių pamatas glūdi medžiagos, funkcionalumo ir grožio pajautoje.
1993 metais Algimantui Tamašauskui pavyko atsidaryti savo dirbtuves ir ten realizuoti savo idėjas. Pirmąją parodą surengė Kuršėnų miesto 420-ojo jubiliejaus proga. Dabar meistras kuria sertifikuotus tautinio paveldo produktus, yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, dirba Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre ir jau pats moko kitus keramikos amato.
Dažnai dalyvauja parodose, jo keramika rodo itin didelę darbų įvairovę: ąsočiai, puodynės, servizai, vazos, suvenyrai ir kt. Meistro žiesti darbai išieškotų formų, aiškių proporcijų, tvirtai suręsti ir santūriai dekoruoti augaliniais ornamentiniais motyvais, ažūru. Kartais meistras dekoro atsisako palikdamas kalbėti formai.
2011 metais Kuršėnų miesto šventės metu vykusiose varžytuvėse aplenkė savo kolegas keramikus ir buvo išrinktas Lietuvos Puodžių karaliumi.
Vydmantas Vertelis – aštuntasis Lietuvos Puodžių karalius. Gimė IV Lietuvos Puodžių karaliaus – Jono Vertelio ir geriausios Lietuvos dekoruotojos – Jadvygos Vertelienės šeimoje, Kuršėnuose. Didelę dalį jaunystės praleido tėvų dirbtuvėse, kur teko lipdyti iš molio mašinėles netgi minkyti kojomis molį (tada buvo tokia molio ruošimo technologija nedidelėse dirbtuvėse). Kartu su tėvais vykdavo prekiauti puodais į Šiaulių miesto turgų, įvairias muges. Tėvų dirbtuvėse ir gimė meilė moliui bei kūrybai.
1971 metais įsidarbino į Kuršėnų „Jiesios“ keramikos cechą žiedėju – mokiniu. Dirbdamas neatitrūko nuo darbų ir tėvų dirbtuvėse. Glazūruodavo suvenyrus, padėdavo tėvams pakrauti gaminių degimo krosnis.
Jaunasis Vertelis metai iš metų sėmėsi patirties ir 1979 metais buvo priimtas į tautodailininkų gretas. 1986 metai įsirengė nuosavas keramikos dirbtuves. Nuo to ir prasidėjo tėvų, senelių amato perėmimas bei plėtojimas.
1994 metų glaudžiai bendradarbiavo su keramikais iš Vokietijos.
Pirmasis susipažinimas su Vokietijos keramikų technologijomis, medžiagomis, formomis, įranga įvyko Silvia Kort dirbtuvėje. 1996 metais „Langer Stall“ galerijoje (Vokietija), kartu su vokiečių keramiku Rudi Markuske pristatė ekologiškai švarių, gyvenamųjų. namo statybos detalių technologijos programą.
Nuo 2000 metų pastovios stažuotės Vokietijos keramikų: Salka Smith, Feliks Smith, Petra Wessel bei Ralf Peter Karl dirbtuvėse. Dėka viešnagių svečioje šalyje, įgijo nemažą patirtį dirbant su keramika.
2008 metais tapo Kuršėnų miesto Metų žmogumi už Keramikos muziejaus - studijos įkūrimą, senųjų puodžių tradicijų išsaugojimą ir puoselėjimą bei tautodailės vertybių propagavimą. Savo namuose įrengtoje Keramikos muziejuje – studijoje eksponuojami senelių, tėvų ir paties Vydmanto Vertelio darbai. Priiminėja ekskursijas, rodo kaip žiedžiami bei išdegami puodai. Palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos ugdymo įstaigomis.
Vydmantas Vertelis nuolatinis parodų dalyvis, aktyviai dalyvauja kūrybinėse keramikų dirbtuvėse, seminaruose, jo darbai pripažinti tautiniu paveldu.
Viso Vydmanto gyvenimo kūrybinius pasiekimus 2014 metais vainikavo Lietuvos Puodžių karaliaus titulas.
Devintoji Lietuvos Puodžių karalienė Virgilija Silvestra Šufinskienė gimė Šiauliuose, baigė Kauno Stepo Žuko vardo taikomosios dailės technikumą keramikos specialybę ir pradėjo dirbti Kuršėnų keramikos ceche. Čia jaunoji specialistė įnešė daug naujovių, kurių senieji meistrai nelabai norėjo priimti. Reikėjo daug sumanumo, kol įtikino, kad su elektrinėmis žiedimo staklėmis daug lengviau dirbti. Vėliau dirbo Klaipėdos dailės kombinate.
Nuo 1971 m. pradėjo kūrybinę veiklą, dalyvauja Šiaulių krašto ir respublikinėse liaudies meistrų parodose, amatų dienose, rengia autorines parodas Lietuvoje ir užsienyje – Almhulte (Švedija), Punske (Lenkija), Kaliningrado srities Černiachovsko mieste (Rusija).
Virgilijai Silvestrai Šufinskienei suteiktas meno kūrėjo statusas, ji yra tradicinių amatų meistrė. Jos ąsočiai, puodynės ir lauknešėliai sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai.
Net du kartus, 2005 m. ir 2011 m., Virgilijai Silvestrai Šufinskienei suteiktas Šiaulių rajono Metų tautodailininkės vardas.
2011 metais sukūrė DVD filmą „Kuršėnų puodžiai“, kuriame atsispindi keramikos amato subtilybės, technologijos, naudotos seniau ir dabar, Kuršėnų krašto meistrai ir jų darbai.
2017 metais Virgilija Silvestra Šufinskienė išrinkta Lietuvos Puodžių karaliene, o Respublikinėje liaudies meno parodoje – konkurse „Aukso vainikas“ taikomosios dailės grupėje laimėjo pirmąją vietą ir aukso vainiką.
V. S. Šufinskienė nuolatinė parodų konsultantė, Šiaulių rajone vykstančių švenčių dalyvė ir amato demonstruotoja. Rengia straipsnius spaudai apie Kuršėnų keramikus, jų darbus ir keramikos amatą.
