SVARBIAUSIOS LANKYTINOS VIETOS ŠIAULIŲ RAJONE



Lankymas nemokamas

Tel. +370 41 37 08 60
El. p. siauliuraj@gmail.com
www.siauliurajonas.lt

Šalia Kryžių kalno – ŠIAULIŲ RAJONO TURIZMO IR VERSLO INFORMACIJOS CENTRAS
Piliakalnio g. 7, Domantų k., Meškuičių sen., Šiaulių rajonas

I–VII 9.00–17.00  (11 01–03 31)
I–VII 9.00–18.00 (04 01–05 31, 09 01–10 31)
I–VII 9.00–19.00 (06 01–08 31)

Automobilių stovėjimo aikštelė yra mokama

Specialios automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems

 

Apie 12 km į šiaurę nuo Šiaulių laukuose stovi nedidelis kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas. Viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis, kronikose vadinta Kula, kurią 1348 m. sugriovė Livonijos kariuomenė. Ilgus metus kalnas, vadintas Pilies, Maldavimų kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, stovėjo plikas. Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose prieš carinę Rusiją atminti. Numalšinusi sukilimą, okupacinė valdžia draudė statyti kryžius ir naikino jau pastatytus.

1961 m. pavasarį sovietinė valdžia nutarė „susidoroti“ su Kryžių kalnu. Pasitelkus kareivius, griežčiausiai saugant, kryžiai buvo griaunami: mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužo sandėlius, akmeniniai ir betoniniai – suklojami  tiesiant kelius arba užkasami. Nepaisant visko, Kryžių kalnas per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį išliko didvyriško pasipriešinimo ir tikėjimo laisve simboliu.

Kryžių kalnas išgarsėjo visame pasaulyje, kai čia 1993 m. rugsėjo 7 d. apsilankė popiežius Jonas Paulius II. Priešais Kryžių kalną pastatytoje koplyčioje Jonas Paulius II šimtatūkstantinei  maldininkų miniai aukojo šventąsias Mišias. Popiežius laimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą. Po metų į Kryžių kalną atkeliavo Šventojo Tėvo dovana Lietuvai – Krucifiksas (skulpt. E. Manfrini).



Jurgaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių rajonas

 

Tel.  +370 41 52 77 33
brandrius@gmail.com
www.ofm.lt

Popiežius Jonas Paulius II, 1993 metų rudenį, prabėgus kelioms savaitėms nuo jo kelionės po Lietuvą, lankydamasis Italijoje, La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, pasakė, jog Europoje yra du ypatingi kalnai – La Vernos kalnas ir Kryžių kalnas – ir tarp šių kalnų turi būti nutiestas tiltas. Jis paragino brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Pranciškonai veikiai atsiliepė į popiežiaus paraginimą. Pastatą, stovintį 300 metrų nuo Kryžių kalno, statyti padėjo Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Jis iškilmingai pašventintas 2000 m. liepos 8 d.



Lankymas yra nemokamas

 

Tel. +370 611 33 333
El. p.
ekskursijos@naisiuvasara.lt
www.naisiai.lt

Naisių bendruomenės kultūros namai
Gėlės g. 9, Naisiai

I–V 8–17

Iki 1795 m. Naisiai priklausė valstybės iždui, buvo Šiaulių ekonomijos dvaras. Kartu su visa Šiaulių ekonomija Rusijos imperatorė Jekaterina II Naisius padovanojo grafui Platonui Zubovui. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė Aleksandrai Zubovaitei Fledžinskienei. Šiandien buvusioje dvaro sodyboje išlikę keturi pastatai, iš jų ir buvę dvaro rūmai.

Šiandiena Naisiai, garsėja ne tik serialu ,,Naisių vasara‘‘, pelniusiu prestižinį ,,Sidabrinės gervės‘‘ apdovanojimą televizijos serialų kategorijoje, bet ir savo tradicijomis. 2015 metais Naisiai pirmieji tapo ,,Mažąja kultūros sostine‘‘ Lietuvoje. Čia įsikūręs ir vienintelis Lietuvoje Baltų dievų muziejus, kurį puošia per 50 ąžuolinių baltų dievų skulptūrų. Kiti unikalūs muziejai – inkilų, Baltų žolynų ir Šiaulių krašto literatūros muziejus skaičiuojantis jau 37–ius metus. Pagoniškumu praturtintas kraštovaizdis lankytinais objektais: Saulės aikštė, Alkos kalnas, Ugnies aikštė, Mėnulio akis, Laimės ežeras, Meilės sala ir įspūdingo dydžio Baltų arena. Šios arenos dydis yra toks, kaip Romos Koliziejus: 200 metrų ilgis, 160 metrų plotis. Arena talpina 25-30 tūkstančių lankytojų. Naisiuose veikia profesionalus „Naisių vasaros“ teatras, Ramūno Karbauskio Žemaitukų žirgynas, dažasvydžio centras.



Parko g. 2, Kurtuvėnai, LT-80223 Šiaulių r.

Tel. +370 41 37 03 33, +370 618 29 964
El. p. info@kurtuva.lt
www.kurtuva.lt

Darbo dienomis 11.00–17.00 (žiemos sezonu nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. savaitgaliais)

Savaitgaliais 11.00–18.00 (vasaros sezonu nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d.)

 

Bajoro sodybos Kurtuvėnuose būta jau XIV a. 1495 m. minimas pirmasis Kurtuvėnų savininkas Mykolas Jaugelavičius. Yra žinių ir apie kitus garsius dvaro šeimininkus – Kęsgailas, Nagurskius, Oginskius, Tiškevičius, Zyberk Pliaterius. 1592 m. Kurtuvėnų dvaro sodybą sudarė per 20 medinių pastatų, iš kurių 5 buvo gyvenamieji. XVIII a. čia stovėjo medinis barokinis kompleksas, XIX a. pabaigoje pradėti statyti mūriniai statiniai. Kurtuvėnų dvaro ūkis XVI a. antroje pusėje buvo pertvarkytas pagal Valakų reformos principus, įkurtas palivarkas. 1862 m. pradėta vystyti tvenkinių žuvininkystė. Nepriklausomoje Lietuvoje (tarpukariu) po žemės reformos Kurtuvėnų dvaras buvo pripažintas pavyzdiniu ūkiu.

Šiandiena Kurtuvėnų dvaro pramogų kompleksas siūlo neįtikėtiną gausą paslaugų: Jojimo stovyklas vaikams, Jojimo mokyklą, fotosesiją su žirgais, vaikų gimtadienius žirgyne, dviejų pasagų žygį, 6 dienų žygį žirgais Kurtuvėnai-Palanga, važiavimas brička Kurtuvėnuose, karietos nuomą, Hipoterapiją (gydomasis/terapinis jojimas) vaikams ir suaugusiems, išvyką dvikinkiu vežimu, Žirgų viešbutį, įvairias ekskursijas, įvairias edukacines programas, dviračių trasas ir dar daug įvairių dvariškų pramogų Kurtuvėnų dvare. Lankytojai gali pasimėgauti puikiu vietiniu maistu ir tradiciniais renginiais. Kurtuvėnuose galima žavėtis išlikusiu parku, žirgynu, tvenkiniais, atstatytu mediniu barokinių formų svirnu bei ratine, kuri taip pat buvo atstatyta. 2019 m. įkurtas naujas Lankytojų centras.



Višinskio g. 33, Kurtuvėnai

Tel. +370 41 37 01 36
www.kurtuva.lt/kurtuvenu-sv-apastalo-jokubo-baznycia/

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštai remia dangų jau nuo 1792 m., kai buvo baigta dešimtmetį užtrukusi šventovės statyba. Iš toli matomos, baltutėlės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčios bokštai siekia 50 metrų aukštį. Virš pagrindinio įėjimo į pastatą – jos fundatoriaus grafo Jokūbo Nagurskio giminės herbas. Įžengus į bažnyčios vidų, interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, tačiau čia galima atrasti ir vėlyvojo baroko bei neogotikos estetinių elementų. Penkių altorių ir sakyklos ansamblis užbaigtas 1820 m. Šį įvykį mena paminklinė lenta, pritvirtinta ant bažnyčios pilioriaus.



Dargaičių kaimas, Gruzdžių sen., Šiaulių raj.

GPS:56.132807, 23.254368

 

Tel. +370 686 43 584
El. p. info@alpakuauginimas.lt
www.alpakuauginimas.lt www.minizoo.lt

 

Sezono metu (birželis–spalis) kiekvieną dieną 11.00–18.00

Alpakų ūkis–mini ZOO, įsikūręs Dargaičių kaime, Šiaulių rajone. Tai vienas didžiausių Šiaurės Lietuvoje ir Pabaltyje, kuris priima pavienius lankytojus ir ekskursijas. Ūkio šeimininkai papasakoja apie alpakas: iš kur jos kilo, kaip atsirado Lietuvoje, kuo ypatingi šie gyvūnai, pristatoma alpakų vilna ir jos gaminiai, kurių galima čia pat įsigyti.

Smagiausia dalis – tai susipažinimas su alpakomis ir kitais gyvūnais. Šiuo metu ūkyje gyvena net 21 skirtinga gyvūnų rūšis: alpakos, lamos, kupranugaris, šinšilos, REX veislės triušiai, asiliukai, Kveslando salų avytės, olandų miniatiūriniai ožiukai, mažiausios pasaulyje veislės Falabella arkliukas, afrikiniai stručiai, Jokūbo avytės, Koburgo lapinės avytės, Hailendų veislės karvutė, arabų veislės žirgas, juodnosės avys.

Prižiūrint šeimininkams gyvūnus galima pašerti, paglostyti, kartu nusifotografuoti. Vaikai gali pajodinėti draugiškais poniais. Mini ZOO įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, galima įsigyti kavos ir užkandžių, įrengtos poilsio erdvės. Prekiaujama alpakų vilnos siūlais, įvairiais alpakų vilnos gaminiais – kojinėmis, pirštinėmis, šalikais.

Pasak ūkio šeimininko Raimondo Neverdausko: „Mūsų mini ZOO pirmiausia yra gyvūnų namai, todėl didžiuojamės, kad mes suteikiame bene pačias geriausias sąlygas gyvūnams Lietuvoje. Atvykę pas mus pamatysite laimingus ir labai tvarkingoje aplinkoje gyvenančius gyvūnus.“



Ventos g, 7A, Kuršėnai

Tel. +370 41 58 34 22; +370 698 08 217
www.kursenuamatucentras.lt

I–V 8.00–17.00

Centre veikia nuolatinės Šiaulių krašto tautodailininkų darbų ir etnografinės ekspozicijos. Ekspozicijose pateikiama per 3000 eksponatų, kuriuos padovanojo tautodailininkai, Kuršėnų miesto gyventojai. 200 senų puodynių padovanojo penktasis Puodžių karalius Vytautas Valiušis. Čia galima susipažinti su amatais nuo seniausių laikų iki šių dienų. Ypač daug surinkta keramikos dirbinių, nes nuo seno Kuršėnai vadinami Puodžių sostine. Etnografinė ekspozicija supažindina lankytojus su lietuvių buitimi, įvairių amatų įrankiais ir padargais. Ekskursijos metu galima pasivaikščioti su medinėmis klumpėmis, susimalti miltų ar pabandyti „nusižiesti“ puodynę. Ekskursijos vadovas supažindina su amatininkų darbais, papasakoja dvaro istoriją, kviečia pasivaikščioti po senąjį dvaro parką.



Gedinčių girininkijos Agailių miške, apie 12km. į šiaurę nuo Kuršėnų.

Tel.  +370 41 59810
El. p. algimatas.kundrotas@kursmu.lt zigmantas.savickas@kursmu.lt
www.kursmu.lt

 

Pirmoji medinė koplyčia Agailių miško gilumoje buvo pastatyta dar baudžiavos laikais. Prie jos palaidoti 1863 metų sukilimo dalyviai. Manydami, kad ši vieta stebuklinga, žmonės ilgą laiką čia statė kryžius. 1939 metais pastatyta betoninė bažnytėlė su mediniu lentelių stogu, kuri buvo padegta Antrojo pasaulinio karo metais. Vėliau atstatyta, tačiau 1974 metais žaibo sudeginta antrąkart. 1990-aisiais bažnyčia atkurta: iškilo daugiau nei 13 metrų ilgio, 7 metrų pločio ir 14 metrų aukščio maldos namų pastatas. Šalia pastatyti du kryžiai girininkams Ipolitui Vilčinskui ir Virgilijui Gedminui atminti. Bažnyčia įtraukta į Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos kultūros vertybių sąrašą. 2004–2005 metais Kuršėnų miškų urėdijos lėšomis bažnyčia buvo atnaujinta: pakeisti langai, durys, išklotos grindys, pasirūpinta naujais baldais. 2006 m. įrengtas ir pėsčiųjų takas, vedantis prie šaltinio, kurio vanduo laikomas stebuklingu ir turinčiu gydomųjų galių.



Šiaulių g. 5, Meškuičiai

Tel. +370 41 37 07 10
El. p. v.ripinskis@gmail.com

Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia stovinti Meškuičių miestelyje, 1,4 km į pietryčius nuo Šiaulių–Joniškio kelio, tarp Mūšos dešiniųjų intakų Tautinio ir Voverkio. Šiaulių klebono Liauksmino rūpesčiu 1677 m. Meškuičiuose pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1681 m. dovanoti 4 valakai žemės. Ją vyskupas perdavė Šiaulių klebonui. Sunykusi bažnyčia 1792 m. atstatyta. XIX a. (iki 1863 m.) veikė parapinė mokykla. 1844 m. įsteigta parapija. Bažnyčia 1857 m. gerokai remontuota ir dekoruota. Gyventojai 1893 m. prašė Vilniaus generalgubernatoriaus leidimo pasistatyti mūrinę bažnyčią. Valdžia leido statyti tik medinę. Tokios parapijiečiai nenorėjo. Kai 1896–1899 m. bažnyčių atstatymui nereikėjo valdžios leidimo, Meškuičiuose per 1897 metus pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (rūpinosi klebonas Kazimieras Gaudesius). Ją 1920 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Po Antrojo pasaulinio karoMeškuičių į Kryžių kalną (6 km) eidavo maldininkų procesijos. Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos bruožų, su trisiene apside, dvibokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Virš jų yra Kristaus, nešančio kryžių, statula.


Vydūno g. 2, LT-81183, Kuršėnai

Tel.: 8 41 58 15 39; +370 612 93 085
El. p. info@kursenuparapija.lt
www.kursenuparapija.lt

Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. XIX a. pradžioje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. 1838 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią, tačiau stačiatikių dvasininkijos vyresnybė 4 m. nepareiškė savo nuomonės ir taip trukdė gauti leidimą. Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta. 1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. Nugriautas bokštas po karo neatstatytas. Bažnyčios bokštas buvo atstatytas vadovaujant kunigui Julijonui Miškiniui. Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidus 3 navų (šoninės žemesnės), turi 12 altorių. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.