Pažintiniai takai ir maršrutai


6 km pėsčiųjų, dviračių, žirgų takas po Kurtuvėnų dvaro apylinkes ir Vainagių kraštovaizdžio draustinį. Aplankysite Kurtuvėnų dvaro sodybą, Kurtuvėnų (Kapos) piliakalnį, tvenkinius, Pumpurio ir Pumpuriuko ežerus, Rimo kalnelį, akmenis su „Dievo pėda“ ir su “Velnio pėda”, Kurtuvėnų (Švedkapiai), Gumbučių senkapius, Gyvąjį žirgo muziejų. Pradžios koordinatės 55.826093, 23.048426 (WGS) (C-5). Tako ženklo augalas – Girinė tulpė (Tulipa sylvestris)

Svilės kraštovaizdžio takas (Nr. 11)

Tako ilgis – 3,6 km. Galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, žirgais.

Tako žymėjimo ženklas – PELKINĖ UOLASKELĖ (Saxifraga hirculus L.). Rūšis įrašyta ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir į Europos bendrijos direktyva saugomų rūšių sąrašą. Žydi Svilės šaltiniuotoje žemapelkėje.

Keliaudami taku aplankysite:

Svilės kraštovaizdžio draustinį. Jame saugomas geomorfologiniu ir hidrografiniu požiūriais vertingas, stambiai kalvotas, daubotas, moreninio masyvo kraštovaizdis su eolinėmis (vėjo supustytomis) reljefo formomis ir Svilės šaltiniais.

Svilės šaltinius. Šaltiniuotoje pievoje „verda“ daugiau kaip 100 šaltinio akių. Tai vieni įspūdingiausių ir didžiausių šaltinių Lietuvoje – hidrografinis gamtos paminklas. Svilės šaltiniai pavaizduoti Kurtuvėnų regioninio parko ženkle.

Svilės mišką. Miške vyrauja spygliuočių, daugiausiai pušų, medynai su beržų, drebulių ir kitų lapuočių priemaiša. Miškas auga ant žemyninių kopų masyvo. Tirpstančio ledyno vanduo čia suplovė smėlio laukus, kuriuose vėliau vėjas supustė smėlio kalvas – kopas. Miškas turtingas grybais ir uogomis.

Kryžių kryžkelę, vadinama Kryžiukais. Kryžiukų atsiradimas siejamas su netoliese augusia sena pušimi, prie kurios baudžiavos laikais buvo plakami prasikaltėliai, kariami vagys, plėšikai, sukilėliai. Žmonės tikėjo, kad vieta yra šventa. Šioje kryžkelėje stovėjo koplytstulpis, prie kurio žmonės duodavo įžadus ir kabino rožančius. Sunykus koplytstulpiui žmonės pradėjo statyti kryžius.

Tai 4,5 km ilgio pėsčiųjų pažintinis takas aplink Juodlės ežerą, Kurtuvėnų regioninio parko Ilgos kraštovaizdžio draustinyje. Keliaujant susipažįstama su kraštovaizdžiu, biologine įvairove turtingomis pelkėmis, kertinėmis miško buveinėmis, retų rūšių augalais, gyvūnais, žemyninėmis kopomis ir kitomis gamtos įdomybėmis.
Prie tako įrengta 12 stotelių: 1. Ežero salos; 2. Paukščiai; 3. Kopos; 4. Kertinė miško buveinė; 5. Proskyna; 6. Upelis; 7 Pušis; 8. Pelkė; 9. Kaminskinė; 10.Gabriejolės duburys; 11. Nendrynas; 12. Kraštovaizdis.
Įrengti informaciniai stendai, tiltai per upelius, apžvalgos aikštelės, medinis takas į pelkės gilumą. Lieptas į salą ir atokvėpio aikštelė pritaikyta neįgaliesiems. Pradžios koordinatės 55.814406, 22.920926.

Keliaudami trumpesniu – 3,1 km – pėsčiųjų pažintiniu takus aplink tris ežerus Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje, susipažinsite su miškingu, ežeringu kalvyno vietovaizdžiu. Takas prasideda Geluvos ežero pliaže, veda per Pageluvio I ir II piliakalnius, Barsukyno ozą, palei Barsukyno ir Dubuko ežerus. Keliaujant taku galima truputį pasukti iš kelio ir aplankyti paslaptingą užpelkėjusį Niaukos ežerėlį. Pradžios koordinatės 55.79776, 23.103825

Tako ilgis - 4,5 km. Juo keliaujant galima grožėtis Vainagių draustinio kraštovaizdžiu, aplankyti Vainagių piliakalnį. Prie pat tako pastatytas apžvalgos bokštelis, iš kurio atsiveria vaizdas į bebrų gyvenvietę ir jų suręstą užtvanką.

Keliaudami aplink Vainagių ežerą susipažinsite su įvairiais miško augalais, miško kirtimais, kertinėmis miško buveinėmis ir dar daugeliu kitų objektų. Vainagių ežero plotas 9 ha, vidutinis gylis - 3 metrai, intakų ežeras neturi, vanduo pasipildo iš kritulių, šaltinių. Iš ežero išteka Juodupio upelis, per kurį pereisite mediniu tilteliu. Taip pat susipažinsite su samanomis, galėsite pasigrožėti viržynais, sužinosite kas yra miško kertinės buveinės, aplankysite aukštapelkę.
Vainagių ežeras liūninio tipo, pakrantės labai įvairios: čia yra žemapelkių, liūnų ir net aukštapelkių su gausiais kiminais, spanguolėmis, pelkiniais žinginiais ir apskritalapėmis saulašarėmis. Vietos gyventojai pasakoja, kad prie papėdės kadaise vedusi medgrinda. Tai leidžia spėlioti, jog senovėje čia gyveno žmonės, stovėjo pilis. Archeologai vietovę kol kas mažai tyrinėjo. 1999-aisiais atlikus žvalgomuosius kalvos kasinėjimus, kultūrinis sluoksnis nebuvo aptiktas, tačiau pietrytinėje kalvos aikštelės dalyje maždaug 40 centimetrų gylyje rasti mažesniais akmenimis paramstyti trys dideli akmenys. Tyrinėtojų nuomone, tai gali būti senovininės šventvietės liekanos.

Susipažinti su dvaro sodyba įrengtas 1 km pažintinis takas su informaciniais stendais. Eidami taku aplankysite daugiau kaip 20 dvaro ir šalia esančių lankytinų objektų: parką, tvenkinius, pastatus, piliakalnį, bažnyčią, pramogų, poilsio ir apžvalgos vietas. Tako pradžia 55.827641, 23.048751

7 km pažintinis pėsčiųjų takas iš Kurtuvėnų, iki Jautmalkės kaimo per Vainagių kraštovaizdžio draustinį ir sugrįžtant į Kurtuvėnus. Pradžios koordinatės 55.826093, 23.048426 (WGS)

Tai 2,9 km pažintinis pėsčiųjų takas, vedantis per Vainagių kraštovaizdžio draustinį. Kelionė prasideda nuo Jautmalkės gamtos mokyklos, einama pro Smirdelės akies ežerėlį, aplankant apžvalgos aikštelę, apeinant Smirdelės pelkę ir upelį. Pradžios koordinatės 55.799573, 23.02829

Ilgesnis 6,6 km pėsčiųjų pažintinis takas po išraiškingą Pageluvio ežeryną, kuriame susipažinsite su miškingo, ežeringo kalvyno kraštovaizdžiu. Takas prasideda Geluvos ežero pliaže, eina per Pageluvio kraštovaizdžio draustinį, Pageluvio I ir II piliakalnius, Barsukyno ozą, palei Barsukyno ir Dubuko ežerus. Čia didysis takas išsiskiria su mažuoju taku ir einana pro žaliavandenį Širvos ežerą, seniausią parke Zuikiškės ąžuolą, Kurtuvos ežerą ir upelį, didžiausią parko Bijotės ežerą. Keliaujant taku galima kiek nusukti nuo kelio ir aplankyti paslaptingus, užpelkėjančius Juodežerio ir Niaukos ežerėlius. Pradžios koordinatės 55.79776, 23.103825 (WGS).

Eidami 5,8 km taku susipažinsite su Targių geomorfologiniame draustinyje saugomais ozų kalvagūbriais, vadinamais „Milžinų takais“, Šonos ežeru, miško ir pelkių buveinėmis. Tyliai keliaujantiems ozų keteromis dažnai pavyksta pamatyti laukinių žvėrių. Takas yra “8” pavidalo, persikryžiuojantis viduryje. Todėl galima eiti tik puse atstumo.

Tako ženklo augalas – Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) ─ vėdryninių šeimos augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos bendrijos direktyva saugomų rūšių sąrašą. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais sausuose pušynuose, šlaituose, pamiškėse.

2 km ilgio pažintinis takas tinkamas keliauti pėsčiomis, dviračiu. Keliaujant taku aplankysite paminklą Lietuvos pokario partizanams, Bubių gegužinių vietą, šimtametęs Perkaso pušis, Zubovo ąžuolų alėją, Ventos – Dubysos perkaso ir uosto liekanas, senąjį tiltą per Dubysos upę, seniausias Lietuvoje 5 Bubių tuopas, Bubių II dvaro sodybą, apvedamojo kanalo liekanas, I ir II pasaulinių karų karių kapus. Pradžios koordinatės 55.848634, 23.12662

19,8 km pažintinė pėsčiųjų, žirgų, dviračių trasa prasidedanti Kurtuvėnuose, ir vedanti per Vainagių, Pageluvio kraštovaizdžio draustinius. Aplankysite Kurtuvėnų dvaro sodybą, Kapos piliakalnį, Laisvučių daugiakamienę liepą ir klevą, Lietuvos šimtmečio ąžuolyną, Jautmalkės gamtos mokyklą, Napoleono pušį, Bijotės, Juodežerio, Geluvos, Barsukyno, Dubuko, Širvos, Kurtuvos ežerus, Pageluvio I ir II piliakalnius, Barsukyno ozą, Zuikiškės ąžuolą ir liepą, Kurtuvėnų (Švedkapiai), Gumbučių senkapius, Gyvąjį žirgo muziejų. Pradžios koordinatės 55.826093, 23.048426.

1,1 km ilgio pėsčiųjų pažintinis takas Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje, supažindinantis su termokarstinėmis duobėmis, vadinamomis “velniaduobėmis”. Keliaudami Vainagių mišku aplankysime didžiausią parke ir vieną mažesnę “velniaduobes”. Pradžios koordinatės 55.807853, 22.970293 (WGS).

Ilgis 17 km. Nuo Kurtuvėnų iki Bubių eina vienas iš pirmųjų asfaltuotų dviračių takų Lietuvoje. Nuo Kurtuvėnų dvaro svirno, pro Kurtuvėnų aikštę vykti P.Višinskio gatve ir suktis į Užtvankos gatvę. Toliau važiuojame keliu ir už 2,1 km sukame į dviračių taką, kuris veda per Raudos kraštovaizdžio draustinio miškus ir kalvas. Pasibaigus dviračių takui 1,5 km atkarpą teks pavažiuoti bendrais keliais Šiaulių link, aplankant Bubiuose esamas lankytinas vietas. Pervažiavus Dubysos tiltą ties Bubių televizijos bokštu pasukite į dviračių taką, kuris tęsiasi lygiagreta automagistralės A-12 Ryga - Kaliningradas. Pusiaukelėje dviratininkams tenka įveikti statų Aukštelkės kalną, nuo kurio galima pasigrožėti Šiaulių miesto panorama. Lankytinos vietos: KRP lankytojų centras, Kurtuvėnų dvaro sodyba, akmuo “Milžinas Anciulis”, Dambos tvenkinys, Dirvonų pušys su koplytėlėmis, Raudos upelis, Bubiuose paminklas Lietuvos pokario partizanams, I ir II pasaulinių karių kapai, Bubių gegužinių vieta, Perkaso pušys, Ventos – Dubysos perkaso liekanos, Penkios Bubių tuopos, Bubių II dvaro sodyba, Visgirdų ąžuolas, Lieporių liepos. Pradžios koordinatės 55.826093, 23.048426.

Trasos ilgis 33 km. Bus ką veikti tiek mėgėjams, tiek rezultato siekiantiems dviratininkams. Dalyviams teks įveikti 350 m bendrą pakilimą 33 km rate, keletą dviračių technikos reikalaujančių atkarpų siaurais takeliais. Tuo pačiu, mėgėjai galės grožėtis Vainagių, Pageluvio, Raudos kraštovaizdžio draustinių gamta, sudėtingas atkarpas įveikti kaip nuotykius, pasidomėti istorija dvelkiančiomis vietovėmis. Lankytinos vietos: Kurtuvėnų RP lankytojų centras, Kurtuvėnų dvaro sodyba, Gyvasis žirgo muziejus, Kurtuvėnų tvenkiniai, Kurtuvėnų (Švedkapiai) ir Gumbučių senkapiai, Naisių pušis, Šventjonio koplytstulpis, Jautmalkės gamtos mokykla, Vainagių piliakalnis, Napoleono pušis, Bijotės, Butiškės, Juodežerio, Dubuko, Barsukyno ežerai, Barsukyno ozas, Pageluvio I ir II piliakalniai, Ventos – Dubysos perkaso liekanos, Bubių I ir II pasaulinių karų karių kapai, Dirvonų pušys su koplytėlėmis. Pradžios koordinatės 55.826093, 23.048426.

Pažintinis maršrutas “Senieji Daugėlių pušyno medžiai” kviečia pažinti medžių karalystę ir
pajusti jų stebuklingą galią. Eidami taku susipažinsite su valstybės saugomais ąžuolais, pamatysite jų
galybę, bei didybę. Pamatysite išlikusį Milvydų dvarą, kuriame gyveno ir mirė Laurynas Ivinskis.
Maršruto kelio sandara:
Pradžia miškų ūrėdijos įrengto pažintinio tako pradžioje (GPS: 55.98595, 22.93433) take. Šalia
pušyno pamatysite įrengtą stendą.
Trukmė 40 min.
Atstumas 900 metrų
100% žvyrkelio takas.
Maršruto kelio sandara:
Eidami pamatysite:
Daugėlių ąžuolą IV. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijos, Kuršėnų miškų urėdijos
Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3 m
aukštyje – 3,6 m, aukštis – 31 m. Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.9852608, 22.9345171
Daugėlių ąžuolą III. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje, Kuršėnų miškų
urėdijos Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3
m aukštyje – 4,0 m, aukštis – 35 m. Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.9849854, 22.9348772
Daugėlių ąžuolą I. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje, Kuršėnų miškų urėdijos
Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3 m
aukštyje – 4,8 m, aukštis – 36 m. Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.98375, 22.93633
Daugėlių ąžuolą II. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje, Kuršėnų miškų urėdijos
Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3 m
aukštyje – 4,8 m, aukštis – 36 m. Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.9839, 22.93644
Pavenčių ąžuolą. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje, Kuršėnų m., Stoties g. 91. 
Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,0 m, kamieno apimtis prie žemės – 9,17 m, aukštis – 23 m.
Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.98508, 22.93157
Milvydų dvarą. Šiame dvare gyveno ir mirė Laurynas Ivinskis 1879-1881. Dvaras priklausė I.Gruževskiui.
Koordinatės 55.98368, 22.93115
Milvydų ąžuolą. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje, Kuršėnų m., Stoties g. 97. 
Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,04 m, aukštis – 26 m. Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės
55.9826610, 22.9320406

Šiaulių rajonas įdomus ne vien nuostabia gamta, bet ir savo istorine praeitimi. Šio
maršruto pagrindiniai objektai – piliakalniai – Šiaulių rajono istorijos liudininkai, menantys
šimtmečiais trukusias mūsų protėvių kovas už savo žemę, laisvę, pagonių tikėjimą.
Maršruto ilgis 124 km.
Trukmė 3 val.
Maršrutą galite pradėti bet kurioje Jums patogioje vietoje
 Girnikų šventakalnis. Šikšto kalnas (arba Girnikų piliakalnis, Šventkalnis) – 183,1 m
aukščio virš jūros lygio kalnas. Kalnas mažai tyrinėtas, todėl nėra įrodymų, kad jame yra
stovėjusi pilis. Pasak legendos milžinas Anculis nukovęs tiek daug priešų, kad susidaręs
visas lavonų kalnas. Tada nuėjęs į pajūrį, prisėmęs batus smėlio ir užbėręs ant nukautųjų.
Taip ir susidaręs kalnas. Greta buvęs 140 m. aukščio Arvydiškių kalnas jau baigiamas
nukasti dėl statyboms tinkančios kokybės smėlio. Pasakojama, kad piliakalnį supylęs
milžinas Kuršis, eidamas iš Kuršėnų pas savo motiną į Kurtuvėnus. Pakeliui į klumpes
pribyrėję smėlio. Tad sustojęs milžinas ir iškratęs klumpę – taip ir atsirado kalnas.
Koordinatės 55.85903, 23.0352.
 Bubių piliakalnis. XIII amžiuje čia stovėjo viena stipriausių Šiaulių žemės pilių, kuri turėjo
svarbią reikšmę kovose su kryžiuočiais. Tai vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos
pilis (vok. Dobitzen). Pilies būta medinės, apjuostos akmenimis sutvirtinta 5–6 metrų
aukščio statinių rąstų siena. Manoma, kad pilies įgulą galėjo sudaryti 50–70 ginkluotų vyrų.
1236 metų vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti
kalavijuočiai. Atkaklus pilies įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams
pavyti ir galutinai sumušti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės
Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis greitai buvo atstatyta, tačiau per 1358 metų antpuolį vėl
sudegė. Livonijos kronikose rašoma, kad per šį pilies šturmą žuvo šimtas jos gynėjų ir du
Ordino broliai. Koordinatės 55.86183, 23.12982.
 Kurtuvėnų piliakalnis. Nuo II tūkstantmečio prieš Kristų iki XIV amžiaus piliakalnis turėjo
būti didžiausia ir svarbiausia plačios apylinkės gyvenvietė. Prieš pusantro tūkstančio metų
išaugusi bendruomenė įsikūrė ant gretimos didesnės kalvos kaip žemdirbių kaimas. Apie
tūkstantį metų gyvavęs bendruomeninis kaimas palaipsniui peraugo į bajorkiemį, o šis – į
dvarą. Ant piliakalnio yra dubenuotas akmuo. Koordinatės 55.82644, 23.04365
 Vainagių piliakalnis. Pelkių apjuostas Vainagių piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio
pradžia. Vietiniai žmonės pasakoja, kad kalnas supiltas rieškučiomis, o į jį per pelkes vedusi
medgrinda. Archeologiniai tyrimai parodė, kad Vainagių piliakalnis nebuvo apgyvendintas,
o ant jo atrasti rieduliai rodo, kad čia galėjusi būti alkavietė. Tarpukariu vietos gyventojai
ant piliakalnio rengė pasilinksminimus (subatvakarius), o girininkijos saviveiklininkai rodė
teatro vaidinimus. Koordinatės 55.80201, 22.99377
 Rekčių piliakalnis. Išdidus Rekčių piliakalnis stūkso dešiniajame Ventos upės krante, prie
kelio Mažeikiai - Kuršėnai. Čia žmonės gyveno ir kovėsi nuo I mūsų eros tūkstantmečio
vidurio iki XIV amžiaus. Šiaurės rytų pusėje yra buvusi 0,7 ha plote priešpilio gyvenvietė.
Piliakalnyje yra beveik apvali 6 – 7 metrų skersmens aikštelė, apjuosta pylimu. Koordinatės
56.07725, 22.8536.

DVIRAČIŲ MARŠRUTAS NR. 1 „PAŽINKIME KURŠĖNUS
KURŠĖNAI-PAVENČIAI-MICAIČIAI-KURŠĖNAI

Šis 15 km maršrutas - ieškantiesiems ne tik gražios gamtos, bet ir besidomintiesiems
istoriniu Kuršėnų palikimu. Maršrutą galite pradėti bet kurioje Jums patogioje vietoje. Dalis
šio maršruto asfaltuota, tačiau didžiąją dalį teks minti žvyrkeliais.
Maršruto sandara:
Trukmė 120 min.
Atstumas 15 km
Kelio danga įvairi: asfaltas, žvyras, smėlis

1. Kuršėnų dvaro sodyba ir parkas Kuršėnų dvaras yra vienintelis Lietuvoje išlikęs
leninis dvaras. Lenu buvo vadinamos žemės su visais priklausiniais, kurias senjorai
už tam tikras paslaugas perduodavo savo vasalams. Taigi 1564 m. Žygimantas
Augustas leno teise valdą atidavė pilininkui, Smolensko kaštelionui ir Dysnos
seniūnui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui. Išmirus Despot–Zenovičių giminei,
1621 metais dvaras atiteko LDK iždininkui S. Pacui. 1631 m. Zigmantas Vaza
amžiną leno teisę pripažino Jurgiui Gruževskiui su žmona už nuopelnus karuose su
rusais ir švedais Livonijoje. Dabartiniai dvaro rūmai pastatyti dvarą valdant Steponui
Gruževskiui. Juos 1811 m. pastatė dailidė iš Rytprūsių Joanas Rikė. 1812 m. nudažė
tuo metu madinga balta spalva.. Dvaro parką sutvarkė nuo 1846 m. dvarą valdęs
Edvardas Gruževskis. Koordinatės 56.0001, 22.93285
2. Pavenčių ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto pietinėje dalyje, Ventos šlaito kairiajame
krante, Stoties g. 91. Kamieno apimtis – 5,04 m, aukštis – 23 m. Koordinatės
55.98508, 22.93157
3. Milvydų ąžuolas. Auga Kuršėnų mieste, Stoties g. 97. Kamieno apimtis – 5,04 m,
aukštis – 26 m. Koordinatės 55.9826610, 22.9320406
4. Milvydų dvaras. Šiame dvare gyveno ir mirė Laurynas Ivinskis 1879-1881. Dvaras
priklausė I.Gruževskiui. Koordinatės 55.98368, 22.93115
5. Buvęs Pavenčių cukraus fabrikas. Antras pagal dydį Lietuvo cukraus fabrikas
buvo atidarytas 1935 m. spalio 08 d. Cukraus pramonė darė įtaką ir konditerijos
pramonės plėtrai. Pavenčių cukraus fabrikas pastatytas pagal kartoninį projektą
simbolizuoja modernią Lietuvos pramonės architektūrą. Fabriko vidų rengė
čekoslovakų „Škoda“. Pavenčių cukraus fabriko pavadinimas nuolat keitėsi, nes
įmonės akcijų paketų savininkai bėgant metams taip pat keitėsi. 2003 metais
"Danisco Sugar" likvidavo bankrutavusį Pavenčių cukraus fabriką. Pavenčių cukraus
fabrikas dabar tik istorija. 2006 metais „Agrokoncerno grupė“ įsigijo Pavenčių
cukraus fabriko pastatus, kuriuos ir šiandien valdo. Koordinatės 55.98581, 22.92699
6. Pavenčių geležinkelio stotis. Adresas: M. K. Čiurlionio g. 2, Kuršėnai. 1926 m
įrengta sustojimo vieta Pavenčių geležinkelio stotyje. 1941 metais prasidėjo lietuvių
trėmimai į Sibirą iš šios stoties. 1991 m. tremtinių iniciatyva Pavenčių geležinkelio
stotyje pastatytas akmuo, kuris liudija apie trėmimus į Sibirą. Projekto autorius – A.
Šilkus, akmenį iškalė akmenkalys V. Pocius. Šiandien Pavenčių geležinkelio stotis
yra persikėlusi į naują, modernesnį, šiuolaikiškesnį pastatą (netoli senojo stoties
pastato), kuris yra pritaikytas keleiviams, norintiems pasiekti vieną ar kitą Lietuvos
kraštą. Koordinatės 55.97929, 22.93523
7. Elnynas. Elnyne auginami įvairaus amžiaus elnių patinai ir patelės. Elnyne auginami
elniai yra be galo jaukūs, tad keliaudami galėsite jais pasigrožėti. Koordinatės

55.96959, 22.93533
8. Ketūnų dvaro likę fragmentai. Ketūnų dvaras – viduramžiais bajorkaimis –
akalica. XVII a. pradžioje minimi savininkai Kazimieras Goljevičius ir Jonas
Sirevičius. Vėliau valdo Burbos, Bilevičiai, Kutaučiai, Kudrevičiai, taip pat
Narbutai. XIXa. II pusėje dvaras vedybų keliu atiteko Jokubovskiams iki 1941 m.
1941 birželio 14d. Jokubovskis buvo ištremtas ir žuvo tremtyje. Dvaras buvo garsus
savo galerija. Galerijoje buvo M. Valančiaus ir S. Daukanto portretai, kurie vėliau
buvo perkelti ant „2“ ir „100“ litų banknotų. Šiandien yra išlikęs Ketūnų dvaro
kumetynas. Koordinatės 55.96478, 22.93931
9. Micaičių bažnyčia ir kapinaitės. Micaičiai – miestelis, 3 kilometrai į pietus nuo
Kuršėnų. XIXa. II pusėje Micaičiuose buvo vėjo malūnas ir karčiama. Ketūnų dvaro
savininkas J. Poklevskis Kozela 1808 m. pastatė pirmąją Nukryžiuotojo Jėzaus
koplyčią. Vėlesniais laikais Narbutai ir Jokubovskiai buvo Micaičių bažnyčios
mecenatai, statytojai. Ši bažnyčia buvo Kuršėnų parapijos filija. 1901 – 1902 m.
kunigas Juozas Tumas – Vaižgantas buvo Micaičių filialistas. Micaičių bažnyčia
veikė iki 1948 m, vėliau naikinant parapijas 1945 m. buvo uždaryta. Dėl jos
Micaičių gyventojai kovojo iki 1959 metų. 1989 m. sutvarkyta bažnyčia grąžinta
tikintiesiems, šiuo metu veikianti, čia aukojamos šventos mišios. Šalia bažnyčios yra
kapinaitės. Koordinatės 55.97543, 22.91424
10. Buvęs Pavenčių cukraus fabriko durpynas, iš kurio buvo kasamos durpės
gamyklai, pravažiuodami matysite tvenkinius, kurie susiformavo durpių kasimo
vietose. Koordinatės 55.9851, 22.912
11. Senosios Kuršėnų žydų kapinės. Nuo seno Kuršėnuose gyvenę žydų tautybės
asmenys turėjo savo kapines, kurios buvo įkurtos netoli dabartinio Pavenčių cukraus
fabriko. Jos veikė apie 250 metų, t.y. apytiksliai nuo 1750 m., kuomet Kuršėnuose
apsigyveno pirmieji žydai. Paskutinis asmuo čia buvo palaidotas 1941 m. Šiuo metu
šie kapai prižiūrimi ir tvarkomi. Aplink kapinaites apsodintos eglaitės. Koordinatės
55.99033, 22.9237

DVIRAČIŲ MARŠRUTAS NR. 2 „PAŽINKIME KURŠĖNUS
Kuršėnai – Ringuvėnai – Šilėnai – Steponiškės – Micaičiai – Kuršėnai
Šis 23 km maršrutas - ieškantiesiems ne tik gražios gamtos, bet ir besidomintiesiems
istoriniu Kuršėnų palikimu. Maršrutą galite pradėti bet kurioje Jums patogioje vietoje. Dalis
šio maršruto asfaltuota, tačiau didžiąją dalį teks minti žvyrkeliais.
Maršruto sandara:
Trukmė 2,5 val.
Atstumas 23 km
Kelio danga įvairi: asfaltas, žvyras, smėlis
Kuršėnų Lauryno Ivinskio aikštė. Rekonstruota ir atnaujinta centrinė Kuršėnų aikštė
istorijos tėkmėje tarnavo miesto žmonėms įvairiomis paskirtimis. Iki 1948-ųjų – šioje vietoje
buvo miesto turgaus aikšte, kai į Kuršėnų jomarkus suvažiuodavo ūkininkai ir amatininkai su
savo produkcija. Kai miesto turgus buvo iškeltas į dabartinę vietą T. Tilvyčio gatvėje, aikštė
miesto centre liko žmonių traukos centru.
Aikštės paskirtį ir veidą labai pakeitė miesto žmonių darbštumas. 1957 metais už
miesto tvarkymą Kuršėnams skirta pirmoji vieta respublikoje, pereinamoji raudonoji vėliava
ir 30 000 rublių premija. Trečdalis pinigų išdalinta nusipelniusių žmonių premijoms, o
likusieji – paskirti paminklui statyti.
1960 metais leidus Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam
komitetui centrinėje Kuršėnų aikštėje atidengtas paminklas L. Ivinskiui. Paminklo autoriai –
skulptorius Petras Aleksandravičius ir architektas Simonas Ramunis. Koordinatės 56.002244,
22.93743
Ringuvėnų dvaro likę fragmentai. Ringuvėnų dvaras minimas nuo 1595m. kai
priklausė Dambrauskų giminei, nuo XVIIa. II pusės priklausė Burboms. Čia gimė garsi
Lietuvos ir Lenkijos istorikė Marta Burbianka (1898 -1973). Nuo XIX a. pabaigos iki 1940
metų Ringuvėnų dvaras priklausė dvarininkams Burboms, todėl dar ir dabar vietos gyventojai
jį vadina Burbikės dvaru. XVIII a. Dvaras žemės turėjo apie 2000 ha., apie XIX a 1000 ha.
Dvaras garsėjo gražiu parku, kuriame derėjo įvairūs vietiniai ir atvežtiniai medžiai ir krūmai.
Po 1999 m liepos 4 d. praūžusios audros parke beveik nieko neliko. Šiandien parkas
atsodintas. Koordinatės 56.00841, 22.91212
Tiltas, kur žuvo medkirčiai. Tiltas pažymėtas įdomiu Kazimiero Kukanauzos
pasvirusiu kryžiumi. Jis stovi viduryje tilto. Ant kranto stovi dešimt į vieną sujungtų kryžių.
Plokštėje dešimt vardų, primenančių skaudžią čia įvykusią nelaimę. 1998 metų gruodžio 22
dienos vakarą medkirčius, po darbų skubėjusius šventėms namo, pavėžino girtas jų
darbdavys. Važiuojant sunkvežimis tapo nevaldomas, slysdamas trankėsi į metalinius tilto
turėklus, juos išlaužė ir nukrito į ledinę upę iš maždaug 4 metrų aukščio. Dabar baisiąją
tragediją primena ant tilpo prikaltas ir į vandens pusę pakreiptas didžiulis tamsus kryžius.
Koordinatės 56.02063, 22.90452
Šilėnų piliakalnis. Dar vadinamas Aukštaisiais Šilėnais, yra apie 950 m nuo tilto per
Ventą kelyje Kuršėnai-Raudėnai, masyvioje kalvoje, apsuptoje Ventos slėnio. Iš tos pusės
piliakalnio šlaitų aukštis siekia 11-12 m. Koordinatės 56.01788, 22.88877
Pirmojo pasaulinio karo kapinaitės Steponiškėse. Steponiškių kapinaitėse palaidoti
pirmojo pasaulinio karo kareiviai. Šiuo metu kapinaitės yra neveikiančios. Jos įrašytos į
Kultūros vertybių registrą Nr. 4596. Koordinatės 55.9842, 22.8567
Steponiškių dvaro fragmentai – nuo XVII a II pusės priklausė Bilevičių giminei .
XIX a. II pusėje šiame dvare vasaras leisdavo būsimas Lenkijos diktatorius Juzefas

Pilsutskis. Dvaras garsėjo rūmais ir „Antaninių“ obelų sodu (tarpukaryje buvo didžiausias
toks sodas Pabaltyje). Šiuo metu išlikęs yra tvenkinys. Koordinatės 55.98746, 22.84069
Lapkasių dvaro fragmentai – priklausė Nagurskiams. XIX a. viduryje perėjo į
Janavičių rankas. Dvaras turėjo apie 1000 ha žemės, savininkai turėjo namus Šiauliuose,
Liepojoje. Dvare veikė bravoras, plytų dirbtuvė. Čia darbavosi L. Ivinskis. Baigiantis
Antrajam pasauliniam karui Lapkasių dvare, dabar jau neišlikusiame mediniame dvaro
pastate, veikė karo ligoninė, šalia kurios, pamiškėje, dvaro teritorijoje, buvo laidojami
mirusieji kariai (kapus žymėjo beržiniai kryžiai). Liudvikas Janavičius (1859- 1902) pirmasis
socialistas Lietuvoje. XIX a. Pabaigoje dvaras vedybų keliu perėjo į Davainos -
Silvestravičiaus rankas. Dvare buvo didžiulė knygų biblioteka , jas skaitė J. Tumas -
Vaižgantas . Koordinatės 55.97112, 22.84515
Micaičių kapinaitės ir bažnyčia. Micaičiai – miestelis, 3 kilometrai į pietus nuo
Kuršėnų. Ketūnų dvaro savininkas J. Poklevskis Kozela 1808 m. pastatė Nukryžiuotojo
Jėzaus bažnyčią. Ši bažnyčia buvo Kuršėnų parapijos filija. 1901 – 1902 m. kunigas Juozas
Tumas – Vaižgantas buvo Micaičių filialistas. Naikinant parapijas 1945 m. buvo uždaryta ir
Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Tačiau 1989 m. sutvarkyta bažnyčia grąžinta
tikintiesiems, šiuo metu ji yra veikianti, čia aukojamos šventos mišios. Šalia bažnyčios yra
kapinaitės. 55.97543, 22.91424
Senosios Kuršėnų žydų kapinės. Nuo seno Kuršėnuose gyvenę žydų tautybės
asmenys turėjo savo kapines, kurios buvo įkurtos netoli dabartinio Pavenčių cukraus fabriko.
Jos veikė apie 250 metų, t.y. apytiksliai nuo 1750 m., kuomet Kuršėnuose apsigyveno
pirmieji žydai. Paskutinis asmuo čia buvo palaidotas 1941 m. Šiuo metu šie kapai prižiūrimi
ir tvarkomi. Aplink kapinaites apsodintos eglaitės. Koordinatės 55.99033, 22.9237

1 dienos maršrutas Ventos upe – 10 km.
Venta – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė. Ji yra viena iš didžiausių per
Lietuvos teritoriją tekančių upių. Savo ilgiu Ventą lenkia tik Nemunas ir Neris. Lietuvos
oficialiuose dokumentuose nurodoma, kad Ventos upės ilgis – 343,3 kilometro. 159, 1 km;
Lietuvos – Latvijos siena – 1,7 km; Latvijoje – 182,5 kilometro). Rašytiniuose šaltiniuose
Venta (upė) pirma kartą paminima 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano
Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų
patikros ataskaitoje.
Apie kelionę:
Plaukimas prasideda Akmenaičių kaime, Kuršėnų kaimiškoji seniūnija Šiaulių raj (GPS:
55°56′24 22°56′07). Tęsiasi apie 4 val., tad pradėti galite kada Jums patogu.
Plaukdami baidarėmis galėsite grožėtis ne tik  pušynų ir pakrančių pievų žaluma, upės
povandeninio pasaulio įdomybėmis, bet ir gamtos, kultūros paveldo objektais.
Praplauksite šiuos objektus:
1. Daugėlių ąžuolą V. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijos,
Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių
miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,3 m, aukštis – 26 m.
Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.9583923, 22.9341448
2. Ketūnų dvaro sodybos fragmentus. Anksčiausias Ketūnų paminėjimas kol kas
aptinkamas dokumentuose yra 1575 metai. Ketūnų dvaras, koks buvo prieš
išparceliavimą priėmus žemės reformą 1922 metais susiformavo per keletą amžių. Iš
pradžių buvusi kaip akalica, ji pamažu formavosi į didesnę valdą, kol XIX a. pirmoje
pusėje pasiekė per 1400 ha dvaro dydį. Ketūnų dvaro istorija neatsiejama nuo Narbutų
giminės, tačiau šiose žemėse, Ketūnų, Micaičių dvarelius valdė ir kitos bajorų
giminės, tačiau svarbiausia iki XIX amžiaus antros pusės buvo Narbutai. Šiandien yra
išlikęs Ketūnų dvaro kumetynas.  Koordinatės 55.96478, 22.93931
3. Elnyną. Elnyne auginami įvairaus amžiaus elnių patinai ir patelės. Elnyne auginami
elniai yra be galo jaukūs. Koordinatės 55.96891, 22.9381
4. Geležinkelio tiltą per Ventą. Koordinatės 55.98001, 22.95089
5. Daugėlių ąžuolą I. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje,
Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių
miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,8 m, aukštis – 36 m.
Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.98375, 22.93633
6. Daugėlių ąžuolą II. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje,
Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių
miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,8 m, aukštis – 36 m.
Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.9839, 22.93644
7. Milvydų ąžuolą. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje,
Kuršėnų m., Stoties g. 97.  Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,04 m, aukštis
– 26 m. Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.9826610, 22.9320406
8. Milvydų dvarą. Šiame dvare gyveno ir mirė Laurynas Ivinskis 1879-1881. Dvaras
priklausė I.Gruževskiui. Koordinatės 55.98368, 22.93115
9. Pavenčių ąžuolą. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje,
Kuršėnų m., Stoties g. 91.  Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,0 m, kamieno
apimtis prie žemės – 9,17 m, aukštis – 23 m. Saugomu paskelbtas 2012 m.
Koordinatės 55.98508, 22.93157
10. Daugėlių ąžuolą IV. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijos,
Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių

miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,6 m, aukštis – 31 m.
Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.9852608, 22.9345171
11. Daugėlių ąžuolą III. Medis – paprastasis ąžuolas. Auga Kuršėnų miesto seniūnijoje,
Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų girininkijos teritorijoje (264 kvartale), Daugėlių
miško parke. Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,0 m, aukštis – 35 m.
Saugomu paskelbtas 2012 m. Koordinatės 55.9849854, 22.9348772
12. Pėsčiųjų tiltą per Ventą. Koordinatės 55.98594, 22.93244
13. Pėsčiųjų tiltą per Ventą. Koordinatės 55.99555, 22.94187
14. Gaisrinę. Pirmoji Kuršėnų gaisrininkų draugija buvo įkurta 1886 metais. Draugija
turėjo 2 siurblius, 9 statines, 2 kopėčias, 7 kablius, 15 kirvukų, 11 šalmų, 30 kepurių,
6 mundierius, 1 porą pakinktų, 120 metrų žarnų, 2 fakelus, 6 semtuvus ir 7 netikusius
diržus. 1935 m. Kuršėnų savanoriai ugniagesiai nusprendė statyti mūrinę gaisrinę,
kuri išlikusi iki mūsų dienų. Visi Kuršėnų miesto ir apylinkių gyventojai žinojo, kad,
ištikus gaisrui, reikia skambinti telefonu – “5”, žinoma, kas turėjo priėjimą ir
galimybę. Koordinatės 56.00121, 22.93753
15. Paminklas rezistentams atminti. Paminklas pastatytas 1993 metais. Politinių
kalinių ir tremtinių iniciatyva paminklas atidengtas ir pašventintas 1993 liepos 6d.
švenčiant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę– Valstybės dieną.
Pokario metais Ventos pakrantėje buvo užkasami rezistencijos kovų dalyvių lavonai.
Paminklas pastatytas Kuršėnų politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva. Daug pinigų
paminklo statybai paaukojo patys tremtiniai, aukojo Kuršėnų miesto verslininkai, po
20000 talonų skyrė rajono taryba ir Kuršėnų miesto Taryba. Koordinatės 56.00112,
22.93606
16. Kuršėnų dvarą. Kuršėnų dvaras yra vienintelis Lietuvoje išlikęs leninis dvaras.
Lenu buvo vadinamos žemės su visais priklausiniais, kurias senjorai už tam tikras
paslaugas perduodavo savo vasalams. Taigi 1564 m. Žygimantas Augustas leno teise
valdą atidavė pilininkui, Smolensko kaštelionui ir Dysnos seniūnui Jurgiui Mykolui
Despot-Zenovičiui. Išmirus Despot–Zenovičių giminei, 1621 metais dvaras atiteko
LDK iždininkui S. Pacui. 1631 m. Zigmantas Vaza amžiną leno teisę pripažino
Jurgiui Gruževskiui su žmona už nuopelnus karuose su rusais ir švedais Livonijoje.
Dabartiniai dvaro rūmai pastatyti dvarą valdant Steponui Gruževskiui. Juos 1811 m.
pastatė dailidė iš Rytprūsių Joanas Rikė. 1812 m. nudažė tuo metu madinga balta
spalva.. Dvaro parką sutvarkė nuo 1846 m. dvarą valdęs Edvardas Gruževskis.
Koordinatės 56.0001, 22.93293
Plaukimas užbaigiamas Kuršėnuose, prie pėsčiųjų tilto (GPS: 56.00141, 22.93628).