Bažnyčios/Koplyčios


KURTUVĖNŲ ŠV. APAŠTALO JOKŪBO BAŽNYČIA

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštai remia dangų jau nuo 1792 m., kai buvo baigta dešimtmetį užtrukusi šventovės statyba. Iš toli matomos, baltutėlės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčios bokštai siekia 50 metrų aukštį. Virš pagrindinio įėjimo į pastatą – jos fundatoriaus grafo Jokūbo Nagurskio giminės herbas. Įžengus į bažnyčios vidų, interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, tačiau čia galima atrasti ir vėlyvojo baroko bei neogotikos estetinių elementų. Penkių altorių ir sakyklos ansamblis užbaigtas 1820 m. Šį įvykį mena paminklinė lenta, pritvirtinta ant bažnyčios pilioriaus.

Ryškiausias bažnyčios akcentas – pagrindinis altorius. Altoriaus viduryje auksuotuose drožinėtuose rėmuose kabo paveikslas „Šv. Jokūbas“, sukurtas profesionalaus tapytojo. Abipus paveikslo, tarp kolonų, keturių evangelistų skulptūros su juos simbolizuojančiais atributais: Matas su angelu, Morkus su liūtu, Jonas su ereliu, Lukas su jaučiu. Skulptūros sukurtos XIX a. Pagrindinio altoriaus dešinėje pusėje esančioje nišoje buvo įrengtos ložės, skirtos dvaro savininko šeimai.

Medinę sakyklą puošia angelo su dešimties Dievo įsakymų lentele ir balandžio, vaizduojančio švč. Dvasią, figūros. Du šoniniai altoriai, esantys greta pagrindinio, yra vienodos struktūros, tik kairysis 1873 m. papuoštas neogotikiniais medžio drožiniais. Pastarajame altoriuje patalpinta šv. Marijos Maloningosios skulptūra ir šv. Juozapo paveikslas. Skulptūros vietoje iki 1873 m. kabėjo paveikslas „Švč. Mergelė Marija Belaisvių Užtarėja“. Jis sietinas su Kurtuvėnų parapijoje tebešvenčiamais „Nevalninkų“ atlaidais. Greta altoriaus kabo ikona. Pasakojama, kad ją padovanojo carinės Rusijos kareiviai, šalia Kurtuvėnų 1825–1831 m. kasę Ventos-Dubysos kanalą. Dešiniojo altoriaus apatiniame tarpsnyje yra Jėzaus širdies skulptūra, o viršutiniame – drožta nukryžiuotojo skulptūra. Šalia jo yra Kūdikėlio Jėzaus Karaliaus (Prahos kudikėlio) skulptūrėlė. Jai skirtų votų gausa rodo žmonių padėką už įvairias malones. Ties bažnyčios viduriu esančiame dešinės pusės altoriuje kabo šv. Antano ir šv. Marijos Magdalenos paveikslai. Šv. Antano paveikslas čia buvo atneštas iš senosios Kurtuvėnų bažnyčios. Kairės pusės altorių puošia šv. Izidoriaus ir liaudiškų formų šv. Jurgio paveikslai. Abu paveikslai sukurti apie 1821 m.

Vienas seniausių bažnyčios meno kūrinių – vargonai, funduoti Jokūbo Nagurskio. Manoma, kad juos apie 1796 m. sukūrė vargonų meistras Fridrichas Mikalojus Jansonas, o 1932–1933 m. rekonstravo Otto Kratokvilas. Išliko seniausia įrenginio dalis – prospektas, kuris medinis, vėlyvojo baroko formų, puoštas auksuotais drožiniais. Prospekto centrą puošia karaliaus Dovydo su arfa skulptūra, o viršūnes vainikuoja trimituojantys angelai.

Nepaisant bažnyčios erdvumo, joje gausu paslaptingų ir tamsių užkampių, siaurų koridorių. Didžiausia paslaptimi apgaubti laidojimo rūsiai. Zyberk Pliaterių šeimos rūsiuose, įrengtuose po zakristija, ilsisi du šios grafų giminės atstovai. 120 kv. m. didysis rūsys įrengtas priešais pagrindinį altorių. Po didingais plytų mūro skliautais įrengta 12 kriptų. Žmonės čia laidoti XVIII a. pab.–XIX a. I p. Centrinėje kriptoje, esančioje tiesiai po pagrindiniu altoriumi, kaip manoma, palaidotas pats bažnyčios fundatorius J. Nagurskis. Kitoje kriptoje guli mumifokavęsį palaikai, apipinti mįslingais pasakojimais.

 

BAZILIONŲ ŠV. BAZILIJAUS DIDŽIOJO BAŽNYČIA

Padubysio malūno savininkai Jonas ir Antanas Beinorai 1749 m. pasikvietė vienuolius bazilijonus, pastatė bažnyčią ir dovanojo vienuolynui žemės. Prie vienuolyno 1773 m. įkurta aukštesnioji parapinė mokykla. Ji 1793 m. pertvarkyta į keturklasę apygardėlės mokyklą. Vienuolynui XVIII a. pab. priklausė Bazilionų miestelis ir Mekių kaimas (19 valakų). XIX a. pradžioje buvo medinis vienaaukštis vienuolynas ir mokykla. Ji 1835 m. uždaryta.

1836 m. vienuolynas uždarytas ir perduotas stačiatikiams. Bažnyčia 1838 m. atiteko stačiatikiams. 1900 m. patvirtintas naujos cerkvės projektas. Bažnyčia 1918 m. grąžinta katalikams. 1918 m. rugsėjo 8 d. laikytos pirmos katalikų šv. Mišios. Bažnyčia buvo Kurtuvėnų parapijos filija. 1933 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

 

GRUZDŽIŲ ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA

Kristupas Gruzdys 1636 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ji 1653 m. atiteko katalikams. Apie 1670 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Jai 1672 m. dovanoti 2 valakai žemės. Kunigaikštis Radvila ant Gruzdžių piliakalnio (dabar kapinės) 1759 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1806 m. priklausė Šiupylių kaimas. Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla (joje 1820 m. buvo mokoma ir lietuviškai). Į Gruzdžius 1842 m. perkeltas parapijos centras. Bažnyčia 1849 m. perstatyta. Per 1891 m. rugsėjo 8 d. miestelio gaisrą sudegė.

Architektas Ustinas Golinevičius 1892 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią. Iki 1896 m. valdžia įvairiais pretekstais jos statyti neleido. 1896–1904 m. architektas Karl Eduard Strandmann parengė naują mūrinės dvibokštės bažnyčios projektą. Bažnyčią statė meistrai iš Latvijos. Klebono Liongino Rakščio, vikaro Juozapo Skorupsko ir parapijiečių aukomis bažnyčia pastatyta (prižiūrėjo archit. Nikolaj Andrejev). Joje pamaldos pradėtos laikyti 1901 m. Bažnyčią 1920 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Klebonas Juozas Čepėnas 1987 m. išdažė bažnyčios vidų.

 

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS BAŽNYČIA, KAIRIAI

Po 1711 m. maro Kairių kapinėse pastatyta koplyčia. Popiežius Pijus VI 1792 m. sausio 3 d. bule Kairių koplyčiai paskelbė dvejus metinius atlaidus. Koplyčiai susenus, apie 1836 m., valstiečiai, remiami M. Zubovo, kitoje vietoje pastatė naują akmenų mūro koplyčią. Bažnytiniai reikmenys atvežti iš uždaryto Bazilionų vienuolyno. 1904 m. išplėsta, per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, 1959 m. atstatyta.

Po Pirmojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. Ją 1919 m. pab. du kartus apiplėšė bermontininkai. Iki 1927 m. įsteigta parapija.

Per Antrąjį pasaulinį karą Kairių bažnyčia buvo apgriauta. Atstatyta 1959 m. Laikui bėgat supuvo medinės varpinės konstrukcijos, bokštui ėmė grėsti griūtis. Bažnyčios bokštas apie ketverius metus buvo užkonservuotas. Lėšų bokšto atstatymui gauta iš Europos Sąjungos fondų, o dar 20 procentų lėšų statybai surinko Kairių parapijos žmonės. 2011 m. naujasis bažnyčios bokštas tapo 5 metrais aukštesnis už senąjį. Varpinėje įrengta ir apžvalgos aikštelė, į kurią įlipę žmonės gali apžvelgti Kairių apylinkes. Atstatytoje varpinėje gaudžia senasis – dar 1789 m išlietas – varpas.

 

VARPUTĖNŲ ŠV. ANTANO PADUVIEČIO BAŽNYČIA

Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Varputėnų kaime, prie 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai kelio. Pastatyta apie 1787 m.

1792 m. Varputėnų bažnyčią pastatė Varputėnų dvaro savininkas Motiejus Jelenskis. Bažnyčia buvo Kelmės, vėliau Šaukėnų parapijos filija.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su šonine zakristija. Įrengti 3 altoriai. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Bažnyčia orientuota taip, kad pagrindinis altorius matytųsi per dvaro langą ir kad dvarininkams nereiktų kasdien vykti į bažnyčią, o pasimelsti jie galėtų ir žiūrėdami į už 1450 m esantį altorių.

 

MICAIČIŲ NUKRYŽIUOTOJO JĖZAUS BAŽNYČIA

Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Micaičių kaime, 1,4 km į pietvakarius nuo Pavenčių geležinkelio stoties, 4 km į pietus nuo Kuršėnų bažnyčios. Liaudies architektūros formų. Ketūnų dvaro savininkas J. Koziela-Poklevskis Micaičiuose 1808 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Kuršėnų parapijos filija. 1857 m. bažnyčia perstatyta. 1901–1902 m. kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo Micaičių filialistas. Jis bažnyčią atnaujino. 1945 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Šventoriuje yra kapinės.

 

JURŠĖNŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA

Manoma, kad pirmoji koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Trauleinių kaimas. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla.

Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta. 1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas). Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. Nugriautas bokštas po karo neatstatytas.

 

KUŽIŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO BAŽNYČIA

Žemaičių vyskupas Petras Parčevskis 1652 m. patvirtino Jono Kazimiero Godliausko Kužių koplyčiai paskirtus 36 valakus žemės su žmonėmis. Bažnyčiai 1653 m. dovanoti Kušleikių ir Minkštakių kaimai. Sugriauta Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. 1944 m. bažnyčiai sudegus, nauja pastatyta 1775 m. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1873 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (Šiaulių parapijos filija). 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Klebono Adolfo Keibos rūpesčiu 1920 m. pastatyta laikina. 1929–1932 m. pastatyta gelžbetoninė bažnyčia. 1944 m. sugriauta. Sienos išsprogdintos apie 1965 m.

Dabartinė bažnyčia 1946 m. įrengta mediniame name.

 

MEŠKUIČIŲ ŠV. VYSKUPO STANISLOVO BAŽNYČIA

Šiaulių klebono Liauksmino rūpesčiu 1677 m. Meškuičiuose pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1681 m. dovanoti 4 valakai žemės. Ją vyskupas perdavė Šiaulių klebonui. Sunykusi bažnyčia 1792 m. atstatyta. XIX a. (iki 1863 m.) veikė parapinė mokykla. 1844 m. įsteigta parapija. Bažnyčia 1857 m. gerokai remontuota ir dekoruota.

Gyventojai 1893 m. prašė Vilniaus generalgubernatoriaus leidimo pasistatyti mūrinę bažnyčią. Valdžia leido statyti tik medinę. Tokios parapijiečiai nenorėjo. Kai 1896–1899 m. bažnyčių atstatymui nereikėjo valdžios leidimo, Meškuičiuose per 1897 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (darbais rūpinosi klebonas Kazimieras Gaudesius). Ją 1920 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Kauno metropolijos kurijos iniciatyva 1934 m. įsteigta altarija.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Meškuičių į Kryžių kalną (6 km) eidavo maldininkų procesijos. Meškuičiuose ilgai (1968–1986) klebonavo Jonas Aleksiūnas (1901–1987 m.).

 

RAUDĖNŲ ŠV. APAŠTALO BALTRAMIEJAUS BAŽNYČIA

1550 m. pastatyta koplyčia. Dvaro valdytojas Baltramiejus Berdovskis 1611 m. pastatė medinę bažnyčią. 1739 m. atstatyta. 1805 m. bažnyčia turėjo 1,5 valako žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Kunigo Antano Stankevičiaus rūpesčiu 1881 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (1882 m. iš senosios bažnyčios perkelti bažnytiniai reikmenys ir paveikslai).

 

JUOZAPAVOS ŠV. APAŠTALŲ SIMONO IR JUDO TADO BAŽNYČIA

Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1825 m. Beržėnų apskrities vėliavininkui Juozapui Nagurskiui leido Dirvėnų dvare pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji 1829 m. užbaigta ir fundatoriaus garbei pavadinta Juozapavu. Buvo Raudėnų parapijos filija.

 

ŠAKYNOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO BAŽNYČIA

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1636 m., o antrąją 1680 m. pastatė M. Bergas. Jai dovanotas valakas žemės. Iš Šakynos seniūnijos klebonas gaudavo pinigų ir pyliavą.

1789–1790 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Statybą vykdė ir rūpinosi savamoksliai: Livonijos garbės kanauninkas klebonas J. Varanavičius (žmonių vadintas Varnu) ir valstietis Žvirblis. Jie pasistatė plytinę, degė plytas, rinko laukuose akmenis ir vadovavo bažnyčios statybai. Šakynos seniūnija 1797 m. dovanota grafui Lotrekui, kuris atsisakė šelpti kleboną ir apie 1815 m. atėmė valaką žemės. Teismo sprendimu 1816 m. žemė grąžinta, Šakynos savininkas įpareigotas remontuoti bažnyčią. 1822 m. bažnyčia remontuota, nuardytas stogas. Jį uždengti policija grafą priversti nepajėgė. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčios bokštas perstatytas.

 

ŽARĖNŲ ŠV. MIKALOJAUS BAŽNYČIA

Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1786–1790 m. Jai 1793 m. dovanoti 28 margai žemės. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Vismaldų kaimas. Bažnyčia stačiakampio plano, su šonine zakristija, pusapskrite apside, masyviu bokštu. Šventorius apmūrytas. Jame yra kapinės.

 

AUKŠTELKĖS ŠV. ANTANO PADUVIEČIO BAŽNYČIA

Apie 1764 m. Aukštelkės dvare pastatyta koplyčia. Antano Radavičiaus rūpesčiu 1885 m. pastatyta mūrinė koplyčia. priklausė Šiaulių parapijai, ją aptarnavo Šiaulių kunigai. Audra 1903 m. nuplėšė koplyčios stogą, 1905 m. ji suremontuota, sutvirtinti pamatai. 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose sugriauta.

Visuomenės veikėjas kunigas Vincentas Jarulaitis (1859–1939 m., palaidotas Aukštelkėje) 1932 m. koplyčią atstatė. Jai 1935 m. dovanota 19 ha žemės. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčią imta vadinti bažnyčia. 1967 m. ji suremontuota.

Šventoriuje palaidotas iš Aukštelkės parapijos kilęs kunigas Vaclovas Tamoševičius (1912–1991 m.), karo ir pokario metais kalintas.

 

PAKAPĖS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA

Prie Vileikių kaimo kapinių apie 1760 m. pastatyta koplyčia. 1780 m. paskirtas kunigas. Jį išlaikė dvaras. Atsirado nauja Kurtuvėnų filija, pavadinta Pakapės vardu. 1824 m. aptvertas šventorius. Pakapės dvaro savininkas Eustachijus Karpis 1860 m. pastatė medinę bažnyčią, skyrė 33 dešimtines žemės, kunigui pažadėjo kasmet mokėti po 230 rb.

1861 m. įsteigta parapija. 1875 m. prašyta leisti remontuoti bažnyčią, perstatyti 3 supuvusias sienas. Valdžia neleido rinkti aukų remontui. Kai klebonas 1878 m. įsipareigojo remontuoti savo lėšomis, leidimą gavo. 1879 m. pastatyta nauja bažnyčia.

 

ŠIUPYLIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA

Stovi Šiupylių kaime, prie Kuršėnų–Gruzdžių kelio. Liaudies architektūros formų.

1619 m. karaliaus revizoriai netoli Šiupylių, ant kalvos, išrinko vietą bažnyčiai ir skyrė jai Šiupylių kaimą (23 valakus). Fundacija 1623 m. patvirtinta. 1625 m. įsteigta parapija pavadinta Užmušiu. Bažnyčia 1799 m. ir 1846 m. atstatyta. Ji 1842 m. tapo filija.

1915 m. sudegė bažnyčia ir visi klebonijos trobesiai. Apie 1924 m. bažnyčia atstatyta. Ją statė broliai Adomas ir Juozas Valeikiai iš Vorelių kaimo.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vienanavės bažnyčios viduje įrengti 3 altoriai, lubos išgaubtos. Šventoriaus tvora žema. Jame yra išlikusi sena varpinė. Į ją 1992 m. kovo 22 d. įkeltas 82 kg varpas, Gruzdžių klebono Edvardo Zeidoto rūpesčiu nulietas Maskvoje.

 

SMILGIŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO SENTIKIŲ CERKVĖ

 

1909 m. pastatyti Smilgių šv. Jono Krikštytojo sentikių maldos namai (cerkvė). Tai nesudėtingos architektūros, geltonos spalvos gyvenamojo namo tipo medinis pastatas su nedideliu bokšteliu-varpine. Dėl vertingų senovinių ikonų ne kartą apvogti. 2009 m. švenčiant Smilgių kaimo 100-metį maldos namai restauruoti ir perdažyti. Pirmasis maldos namų popas – Michailas Dorondovas (rus. Михайл Дорондов).

Agailių koplyčia
(Agailių miškas, Gedinčių girininkija, Kuršėnų sen., Šiaulių r.)

Agailių koplyčia (Agailių bažnytėlė) – mūrinė koplyčia, esanti Šiaulių rajone, Gedinčių girininkijos Agailių miške (12 kv. 8 skl.), apie 12 km į šiaurę nuo Kuršėnų. Koplyčia stovi nuošalioje vietoje, pasiekiama važiuojant žvyruotais miško keliais. Pasukus iš kelio 4010 Ringuvėlė–Šalvenai–Šakyna, toliau kryptį nurodo pastatytos rodyklės.

Žmonės bažnytėlėje tuokiasi, krikštija vaikus. Du kartus metuose vyksta pamaldos: Šeštinių atlaidai bei Padėkos šventė pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Nepaisant sezono, čia visada galima rasti lankytojų.

Nuo seno čia buvo kapinaitės su gausybe kryžių, koplyčia. Srūvena šaltinis, kurio vanduo, tikima, turi gydomųjų savybių. Senoji koplyčia ne kartą deginta, griauta. Atstatyta 1990 m. Koplyčios prieigose nedidelėje laukymėje įrengta medinė pakyla renginiams, pavėsinės ir atokvėpio vietos atvykstantiems maldininkams. Rekreaciniu objektu tapusią koplyčią prižiūri ir aplinką tvarko Kuršėnų miškų urėdijos darbuotojai. Ją aptarnauja Šakynos bažnyčios kunigas.

Agailių bažnytėlė lankytojus traukia bet kuriuo metų laiku. Ji visada būna atrakinta, o su dvasininku galima susisiekti viduje nurodytu telefonu. Žmonės čia palieka savo atsiliepimus ir palinkėjimus vienoje iš padėtų knygų, uždega žvakutę ar paaukoja pinigų, kurių niekas nesisavina. Nedidelės bažnyčios antrame aukšte gausu šventųjų paveikslų, relikvijų.

Niekas nepamena, kaip atsirado medinė koplyčia. Tikima legenda, kad toje vietoje trykštančio šaltinio vanduo turi gydomosios ar net stebuklingos galios. Šio šaltinio versmė padavimuose minima netgi anksčiau nei koplytėlė.

 

Sereikių kapinių koplyčia
(Sereikių k., Šiaulių r.)

Sereikių koplyčia – veikianti katalikų koplyčia Šiaulių rajone, Meškuičių seniūnijoje, Sereikių kaime, prie kelio 2908 Pakruojis–Lygumai–Naisiai, apie 2 km į pietryčius nuo Naisių. Medinė koplyčia stovi Lygumų Švč. Trejybės parapijos teritorijoje, vyksta proginės pamaldos. Anksčiau garsėjo Saldžiausio Jėzaus vardo ir šv. Vincento atlaidais.

Koplyčią supa veikiančios kaimo kapinėse. Šalia koplyčios palaidotas poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894–1912). Čia jį kasmet pagerbia jaunieji poetai, jo vardo literatūrinės premijos laimėtojai, pasodina po medelį šalia įveistame parke.

Medinė koplyčia pastatyta Sereikiuose 1795 m. vietos gyventojo Juozo Stanislovaičio lėšomis. Pastatas buvo daug kartų remontuotas, todėl keitė išvaizdą. Iš koplytėlės, stovėjusios ant Kryžių kalno, 1936 m. prie Sereikių koplyčios buvo pristatytas priebažnytis – „bobinčius“. Tačiau neilgai trukus po remonto, 1938 m. koplyčia stipriai nukentėjo per gaisrą (buvo paliktas neužgesintas smilkytuvas, sukėlęs gaisrą). Nuostoliai siekė 11 tūkst. litų.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Sereikių žmonės pageidavo, kad šv. Mišias aukotų vietoje gyvenantis kunigas. Kadangi Sereikiai priklausė Lygumų parapijai, tai ir kunigai atvykdavo iš ten. Šiam sumanymui įgyvendinti ūkininkas Normantas žadėjo atiduoti savo žemę (apie 33 ha), tačiau ji buvo kiek toliau nuo koplyčios. Normantas siūlė susikeisti žemėmis su ūkininkais Jurgeliais, kurių apie 22 ha žemės buvo prie pat koplyčios, bet šie užmojai taip ir liko neįgyvendinti.

Sovietmečiu uždarinėjant bažnyčias, tas pats atsitiko ir Sereikiuose – maldos namai buvo uždaryti 1961 m. Tuomet Lygumų klebonas Prosperas Bubnys pasirūpino paimti ir išsaugoti altoriaus paveikslus. Vėliau jie buvo restauruoti, o prasidėjus Atgimimui – grąžinti į seną vietą. Koplyčia buvo vėl atidaryta 1989 m. spalio 8 d. Tada ją pašventino Šiaulių dekanas Kleopas Jakaitis.

1992 m. rugsėjo 19 d. prie kapinių pašventintas lauko akmenų paminklas kaimo tremtinių ir partizanų atminimui. Su kitais į tremtį buvo išvežti ir koplyčios statytojo palikuonys Stanislovaičiai. Minint koplyčios 200 metų sukaktį, 1995 m. liepos 15 d. šalia vartų pastatytas jubiliejinis kryžius.

 

Šakynos kapinių koplyčia
(Šakynos mstl., Šiaulių r.)

Šakynos koplyčia – koplyčia Šiaulių rajone, Šakynos veikiančiose kapinėse. Ji stovi atokiau nuo gyvenvietės, apie 1 km į pietvakarius link Mikutaičių, prie kelio 4010 Ringuvėlė–Šalvenai–Šakyna. XVIII a. statyta koplyčia yra kultūros paveldo objektas (unik. kodas 22047). Manoma, kad ji statyta kartu su Šakynos bažnyčia. Šakynos kapinių koplyčia nukentėjo gaisre 2005 m. pradžioje. Po to tvarkyta (su pertraukomis) daugiau kaip dvejus metus. Uždengtas buvęs nudegęs stogas.

 

Kryžių kalno koplyčia
(Jurgaičių k., Šiaulių r.)

Kryžių kalno koplyčia, dar vadinama Popiežiaus koplyčia – koplyčia, esanti prie Kryžių kalno, Jurgaičių kaime, Šiaulių rajone. Pastatyta 1993 m. laukiant čia atvykstančio popiežiaus Jono Pauliaus II. Kryžių kalno koplyčia yra kultūros paveldo objektas, 2011 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 36136). Pasaulyje įprasta, kad popiežiaus maldos vieta išmontuojama, tačiau Kryžių kalno koplyčia – tai bene vienintelė pasaulyje popiežiaus maldos stotelė, kurioje buvęs laikinasis statinys liko ir net tapo kultūros paveldo vertybe.

Comments are closed.