Piliakalniai


Bubių sen., Šiaulių r.

Bubių piliakalnis su gyvenviete (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A657KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1006) – piliakalnis (Nr. 11193) ir senovinė gyvenvietė (Nr. 23884) Bubiuose, Šiaulių raj., 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Dubysos upės kairiajame krante, dar vadinamas Pilale.

Užtvenkus Dubysą, greta piliakalnio, susidarė Bubių tvenkinys, tačiau piliakalnis buvo išsaugotas. Pasiekiamas nuo plento Šiauliai–Tauragė (A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas), pasukus į vakarus dešinėn šiauriniu Bubių apvažiavimu, 2 km pavažiavus iki užtvankos per Dubysą ir nuo jos paėjus į kairę pietų kryptimi 250 m.

Kurtuvėnų mstl., Šiaulių r.

Kurtuvėnų piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Kapos piliakalniu. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Iš pietų, pietryčių ir pietvakarių jį juosia pelkė. Aikštelė ovali, pailga, pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi, 68x27 m dydžio. Šlaitai statūs, 4–5 m aukščio.

Piliakalnį itin apardė ant jo XV a. pab.–XVIII a. stovėjusi bažnyčia, aplink ją įrengtos kapinės. Šiaurinis šlaitas nuardytas kelio. Piliakalnis apaugęs stambiais lapuočiais, aikštelėje – kapai, jos centre – medinė koplyčia. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Piliakalnio aikštelėje gulėjo apie 100 kilogramų, maždaug 50 cm skersmens ir iki 30 cm aukščio dubenuotas akmuo, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Įsigalėjus krikščionybei ant Kapos piliakalnio buvo pastatyta medinė bažnyčia. Joje buvo naudojamas ir šis dubenuotas akmuo – jame laikytas švęstas vanduo. XIX a. bažnyčia degė, po to akmuo buvo laikomas lauke, šalia koplyčios. 2009 m. rugsėjo mėn. akmuo pavogtas.

Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r.

Rekčių piliakalnis (dar vadinamas Vinavos kalnu) yra dešiniajame Ventos krante, prie santakos su bevardžiu upeliuku. Čia žmonės gyveno ir kovėsi nuo I mūsų eros tūkstantmečio vidurio iki XIV amžiaus. Šiaurės rytų pusėje yra buvusi 0,7 ha plote priešpilio gyvenvietė. Piliakalnyje yra beveik apvali 6–7 metrų skersmens aikštelė, apjuosta pylimu. Šiaurinėje pusėje buvusi apie 25 m ilgio ir 13 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 8–12 m aukščio. Pylimo viršus kadaise apgriautas rengiant šokių aikštelę.

Romučių k., Šiaulių r.

Romučių piliakalnis su gyvenviete, Papalskių piliakalnis, Gojelis. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Ventos dešiniajame krante, santakoje su Upiuku. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi, 35x20 m dydžio. Jos šiaurės vakarų krašte supiltas 25 m ilgio, 2,5 m aukščio, 24 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Pietiniame šlaite, 3,6 m žemiau aikštelės yra 13 m ilgio, 10 m pločio terasa. 2 m žemiau jos iškastas 3 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6–10 m aukščio.

Piliakalnis apardytas jame XIX a.–XX a. pradžioje buvusių kapinių (ant pylimo tebestovi kryžiai ir mūrinė koplytėlė), pietinis šlaitas – keliuko. Aikštelė dirvonuoja, šiaurinė dalis apaugusi gyvatvorėmis, šlaitai apaugę lapuočiais, krūmų pomiškis iškirstas.

Šiaurės vakarų ir pietryčių papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2002 m., kurioje rastas 10 cm storio XI a.–XIII a. kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika ir gyvulių kaulais.

Šilėnų k., Šiaulių r.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ventos kairiajame krante, iš pietryčių saugomas Ventos slėnio. Aikštelė ovali, pailga vakarų-rytų kryptimi, 28x22 m dydžio, 1 m aukštesniu vakariniu kraštu. Iš pietų, vakarų ir šiaurės ją juosia 70 m ilgio, 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas pereina į piliakalnio šlaitą. Šlaitai statūs, 11–12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje stovi geodezinis reperis. Aikštelė dirvonuoja, šlaituose auga paskiri lapuočiai.

Į pietryčius nuo piliakalnio, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta žiestos keramikos. 700 m į pietvakarius nuo piliakalnio yra V a.–VII a. kapinynas. Vakariniame šlaite, kasant žvyrą apie 196?m. rasti senkapiai su akmenų vainikais ir gausiomis žalvarinėmis įkapėmis: pasaginės segės, įvijinės apyrankės ir žiedai, antkaklės kūginiais galais.

Sauginių k., Šiaulių r.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje buvusio Jonelaičių ežero dab. šiauriniame, buv. rytiniame krante (dabar sala tvenkinyje). Prieš užtvenkiant Dubysą iš pietų jį juosė ežeras, iš vakarų ir šiaurės – pelkė, per kurią teka Spalvė. Rytuose piliakalnis siekė aukštumą, nuo kurios buvo atskirtas grioviu. Aikštelė ovali, pailga rytų-vakarų kryptimi, 28x20 m dydžio, dėl vakarinio šlaito erozijos liko 22 m ilgio jos dalis. Šlaitai vidutinio statumo, 7–8 m aukščio (dabar tik 4 m).

Piliakalnis apardytas arimų, rytiniame šlaite kastas žvyras, vakariniai ir pietiniai šlaitai stačiais skardžiais griūna į tvenkinį. Piliakalnis dirvonuoja. Netoli piliakalnio ant Užbitės kalno buvo kapinynas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A672)

Luponių k., Šiaulių r.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šiaurės rytų, pietryčių ir pietvakarių šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Šiaurės vakarų šlaitas kiek žemesnis, jis remiasi į 30x35 m dydžio ir apie 4 m aukščio terasą. Aikštelė ovalo formos, orientuota pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi, 45 m ilgio ir 33 m pločio, buvusi ariama.

Jos šiaurės vakarų pakraštyje supiltas 22 m ilgio ir 3 m aukščio smarkiai apardytas pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, už kaimo gatvės likusioje kalvos dalyje, išlikęs senkapis ir kaimo kapinaitės. Kiek toliau į pietvakarius nuo piliakalnio teka melioruotas Luponės upelis.

Šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra priešpilis. Jo aikštelė trikampė, orientuota pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi, 30x35 m dydžio. Pietvakarių šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai vidutinio statumo, 4–5 m aukščio.

Piliakalnio pylimai apardyti apkasų, šiaurės vakarų pylime įkastas reperis, jo papėdėje aikštelės pusėje išlyginta keturkampė aikštelė gegužinėms. Priešpilis apardytas tiesiant kelią, jo vakarinis kampas nukastas čia statant sodybą. Piliakalnis ir priešpilis dirvonuoja, piliakalnio šlaituose auga keli klevai, priešpilio šlaituose – krūmai. Piliakalnio šiaurinėje pusėje stovi dvi sodybos, pietvakarinėje pusėje, greta senkapio, prie keliuko – viena.

Jurgaičių k., Šiaulių r.

Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių kalnu). Suskaičiuota, kad Kryžių kalne yra apie 200 tūkst. kryžių: 53 įrašyti į Kultūros vertybių registrą (2013 m.). Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.

Normančių k., Šiaulių r.

Piliakalnis įrengtas 4–5 m aukščio atskiroje kalvelėje, kurios pietinėje dalyje yra nedidelė terasa. Viršuje aikštelė ovali, 25x13 m dydžio, per 1 m iškilusiu viduriu. Jos pietiniame gale supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas, už kurio šlaite, 2 m žemiau pylimo viršaus, yra iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 9 m pločio pylimas. Griovys ir pylimas piliakalnį juosė ir iš vakarų pusės, kur sunaikinti arimų. Šlaitai vidutinio statumo, 4–7 m aukščio. Piliakalnis archeologų netyrinėtas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIV a.

Jusaičių k., Bubių sen., Šiaulių r.

Pašvinių k., Bubių sen., Šiaulių r.

Senieji vietos gyventojai kalbėjo, kad Akmenų kalnelyje kadaise buvusi pagonių kulto vieta, o ant Maldokalnio stovėjusi bažnyčia. Šiauriniame Pašvinio ežero krante nuo seno buvo aptinkama žmonių kaulų.

Praėjusio amžiaus pabaigoje vienas Pašvinės kaimo gyventojas savo darže iškasė keramikos šukių ir titnago gabalėlių. 1998 m. tirta, ar apyežerėje yra archeologinių paminklų. Archeologai, atliko vietovės žvalgomuosius tyrimus, bet senesnio kultūrinio sluoksnio nerado. Aptikta tik XVIII–XIX a. puodų šukių ir koklių fragmentų.

Kurtuvėnai, Šiaulių r.

Comments are closed.