Muziejai


Naisių k., Meškuičių sen., Šiaulių rajonas
Tel. +370 611 33 333
El.p. irma.lukosiute@gmail.com

I – VII 9.00–17.00
Lietuvos ornitologų draugija kartu su verslininku Ramūnų Karbauskiu, kuris yra šios iniciatyvos mecenatas, Naisiuose įkūrė pirmąjį inkilų muziejų šalyje. Gyvenvietės atvirose erdvėse esančiuose želdiniuose Ramūno Karbauskio užsakymu ornitologai pagamino daugiau kaip šimtą įvairaus dydžio inkilų, kuriose, tikimės, jog perės daugiau nei dešimt paukščių rūšių. Kai kurie jų, nors ir skirti miško paukščiams, buvo iškelti gyvenvietėje įrengtoje ekspozicijoje. Šiuo atveju svarbiausia, kad žmonės galėtų pamatyti žalvarniui, uldukui bei kuodotąjai zylei pagamintus inkilus, nors tikimybė, kad šios miško rūšys įsikurs gyvenvietėje yra nedidelė.
Didžioji inkilų ekspozijos dalis sukoncentruota apie gyvenvietės Sporto rūmus, juos supančiose gojeliuose. Dalis inkilų iškelta gatvių želdiniuose ir apie Šventežerį.

Aušros g. 2, Ginkūnų k., Šiaulių rajonas
Tel. 8 41 58 92 70, 8 616 43 908
El. p. alinasivic@gmail.com
I–V 9.00–15.00
Savaitgaliais ir švenčių dienomis muziejų galima aplankyti iš anksto susitarus telefonu
Mokyklos muziejus įkurtas 1985 metais mokytojos Aldonos Kantauskienės iniciatyva. Jame buvo eksponuojama nuo 1961 metų rinkta medžiaga apie mokyklos įkūrėjus, pirmuosius mokytojus, mokymo priemonės.
Mokytojas Virginijus Jokšas, dirbęs 1985–1988 metais, parašė keturių tomų Ginkūnų gyvenvietės istoriją, aprašė ginkūniečių senuosius amatus.
Nuo 1992 metų muziejui vadovauja istorijos mokytoja Alina Šivickaitė. Minint mokyklos šimtmetį, muziejus atnaujintas: pakeisti stendai, nupirkti nauji baldai, įkurtas etnografinis skyrius.
Muziejuje sukaupta virš tūkstančio eksponatų – apie septynis šimtus pagrindiniame fonde ir apie tris šimtus pagalbiniame. Vertingiausi eksponatai – senieji vadovėliai, mokinių mokyklos baigimo pažymėjimai ir tie eksponatai, kurie, manome, priklausė mokyklos įkūrėjams Zubovams: lygintuvas su inicialais N. Z., pieno ir alaus buteliai, kokliai, pagaminti Aleksandrijos koklinėje, ir virdulys.
Muziejuje rengiamos įvairiausios parodos: rašiklių, monetų, knygų, angelų, varpelių... Vyksta susitikimai su tautodailininkais, kolekcionieriais, buvusiais mokiniais.
Muziejuje lankėsi Šiaulių vyskupas E. Bartulis, seimo nariai R. Karbauskis, R. Baškienė, kitų mokyklų mokiniai ir mokytojai.

Kapų g. 9, Kuršėnai, Šiaulių rajonas
Tel./faks. 8 41 58 16 36
Mob. 8 620 91 324
El. p. anglickio.pm@gmail.com
Stasio Anglickio muziejų sudaro trys kambariai: poeto ir mokytojo Stasio Anglickio memorialinis kambarys, etnografijos ir mokyklos istorijos kambariai. Muziejus buvo įkurtas 2005 metų rudenį, minint Stasio Anglickio 100-ąsias gimimo metines. Nuo pat įkūrimo pradžios jame darbuojasi mokytojos Birutė Šufinskienė, Danutė Pašakinskienė, Dalia Staniulienė, Birutė Juknienė ir Vitalija Putnikienė. Mokytojoms talkina mokiniai, susibūrę į būrelius.
Stasio Anglickio kambaryje kaupiami eksponatai, asmeniškai priklausę poetui ir mokytojui. Juos nuoširdžiai padovanojo poeto dukra Jolanta Anglickaitė-Šleževičienė. Muziejuje yra baldai, knygos, spausdinimo mašinėlės, žmonos papuošalai, indai bei dar daug buities ir asmeninių daiktų. Gausu įvairiausių nuotraukų, apdovanojimų, juostų ir kitų eksponatų. Čia saugomas medalis, kurį Stasiui Anglickiui įteikė buvęs prezidentas A. M. Brazauskas Tik apsilankęs sužinosi, koks tai apdovanojimas. Sužinosi ir šimtamečio medaus paslaptį. Galėsi pamatysi poeto išleistas knygas bei tas, kurias jis skaitė ir kaupė savo bibliotekoje.
Jei nesi matęs, kaip atrodo knyga, spausdinta 1937 metais, jei nori pamatyti, kaip atrodo rankraštis ar mažoji jūrelė, jei Tave domina, kaip gyveno, kūrė poetas – užsuk į muziejų. Geriau vieną kartą pamatyti nei daug kartų išgirsti.
Šiame kambaryje sukaupta medžiaga, kurioje atsispindi mokyklos istorija. Čia rasite ne tik nuotraukas iš mokyklos gyvenimo, bet ir sportininkų apdovanojimus, buvusių mokyklos mokinių, o vėliau tapusių įžymiais žmonėmis, sveikinimus. Nuotraukos, eksponatai atspindi mokyklos tradicijas. Čia susipažinsite su projektais, kurie buvo įgyvendinti mokykloje, rasite savo klasių nuotraukas, perskaitysite mokyklos metraščius ir sužinosite apie šiandienos gyvenimą mokykloje.
Liaudies žmonės nuo seniausių laikų patys gaminosi namų apyvokos daiktus, pagal savo skonį kūrė jų išvaizdą bei spalvino. Savo rankomis iš savo krašto medžiagos apsirūpindavo visu tuo, ko tik reikėjo jų gyvenime. Šiandien visa tai yra brangus mūsų tėvų ir protėvių palikimas. Mūsų kartos uždavinys yra tuos liaudies kūrybos turtus, kurie jau išėjo iš gyvenimo apyvartos, surinkti ir neduoti jiems žūti.
Mūsų mokyklos etnografinis kambarys irgi kelia sau šį uždavinį. Kambaryje-muziejuje surinktos kolekcijos pagrindą sudaro steigėjų dovanoti daiktai. Šiuo metu jų yra virš šimto. Čia galite pamatyti įnagius, reikalingus linų apdirbimui, verpimui, audimui, virvių sukimui. Sužavės lovatiesių raštai, rankšluosčiai, sugulę į senovinę kraičio skrynią. Nemažai kalvio darbo įrankių. Rasite viską, ko reikėdavo duonos kepimui, sviesto mušimui. Galėsite prigulti pogulio šiaudų prikimštoje medinėje lovoje, palinguosite senovinį lopšį.
O ar žinote, kaip seniau nešiodavo vandenį? Kaip pasišviesdavo tamsioje jaujoje, kur vidurnaktį smagindavosi velniukai? Daug įdomaus gali sužinoti apsilankęs muziejaus etnografijos kambaryje.

Ventos g. 7, Kuršėnai
I–V 8.00–17.00
Mokamas ekskursijas ir keramikos užsiėmimus galima užsisakyti iš anksto.
Tel. 8 41 58 34 22
Mob. 8 698 08 217

Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras įsikūręs Kuršėnų dvaro rūmuose.
Kuršėnų dvaro istorija prasideda 1564 metais, kai Žygimantas Augustas leno teisėmis (žemės valda, kurią vasalai gaudavo iš Didžiojo kunigaikščio už tarnybą) atidavė šį dvarą Polocko pilininkui Jurgiui Despot Zinovičiui. Netrukus šio dvaro žemėse, esančiose antroje Ventos upės pusėje, ėmė augti gyvenvietė, o 1569 metais buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1621 metais dvaras atiteko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždininkui S. Pacui, o po dešimtmečio – Jurgiui Gruževskiui su žmona. Pažymėdamas didelius jo nuopelnus karuose su rusais ir švedais Livonijoje, karalius Zigmantas Vaza 1631 metų gegužės 15-ąją pasirašė raštą, kuriame pripažino Gruževskių giminei amžiną leno teisę į Kuršėnų dvarą. Gruževskiai buvo kilę iš Mozūrų krašto, beveik visi jie išpažino evangelikų reformatų tikėjimą ir ne kartą bandė prievarta patraukti į savo pusę vietinius katalikus. XVIII a. pabaigoje Kuršėnus paveldėjo Steponas Gruževskis. Jis 1811 m., pasikvietęs dailininką J. Rilkę su visa pameistrių brigada, pastatė naujus rūmus, koplyčią, suremontavo kitus pastatus. Dvaras dar labiau suklestėjo valdant jo jaunesniajam sūnui Edvardui, kuriam dvaras atiteko 1846 metais. I pasaulinio karo metais dvare įsikūrę vokiečiai nuniokojo parką, rūmus, išvežė vertingiausius daiktus, o 1915 metais kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, daržines. Tada dvaras priklausė Jurgiui Gruževskiui. Po žemės reformos dvarui liko tik 218,7 ha žemės, tačiau pažangaus ūkininkavimo dėka dvaras klestėjo. 1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, J. Gruževskį pasodino į kalėjimą. Prasidėjus karui, jis vėl atsirado Kuršėnuose ir bandė atgauti dvarą. Tai nepatiko vokiečiams ir jie kažkur jį išvežė. Jo likimas nežinomas. Gruževskio žmona gyveno ir mirė Ketūnų dvare.
2000 m. gruodžio mėn. 20 d. Kuršėnų dvare atidarytas Kuršėnų tautodailės ir amatų cantras, kuris buvo Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro padalinys. 2006 m. įkurta biudžetinė įstaiga – Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Pagrindinis centro uždavinys – krašto tradicijų, papročių, tradicinių amatų išsaugojimas, atgaivinimas ir pereinamumas. Dabar dvaro rūmuose veikia nuolatinės Šiaulių krašto tautodailininkų darbų ir etnografinės ekspozicijos. Ekspozicijose pateikiama per 2500 eksponatų, kuriuos padovanojo tautodailininkai, Kuršėnų mieto gyventojai. 200 senų puodynių padovanojo penktasis Puodžių karalius Vytautas Valiušis. Čia galima susipažinti su amatais nuo seniausių laikų iki šių dienų. Ypač daug surinkta keramikos dirbinių, nes nuo seno Kuršėnai vadinami Puodžių sostine. Kas trys metai Kuršėnuose vyksta Respublikos Puodžių karaliaus rinkimai, kuriuos organizuoja Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Jau išrinkti šeši Puodžių karaliai. 2008 m. Puodžių karaliene pirmą kartą tapo moteris – Regina Mataitienė iš Gruzdžių (Šiaulių rajonas). Etnografinė ekspozicija supažindina lankytojus su lietuvių buitimi, įvairių amatų įrankiais ir padargais. Ekskursijos metu galima pasivaikščioti su medinėmis klumpėmis, susimalti miltų ar pabandyti „nusižiesti“ puodynę. Ekskursijos vadovas supažindina su amatininkų darbais, papasakoja dvaro istoriją, kviečia pasivaikščioti po senąjį dvaro parką.
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre galima užsisakyti edukacinį keramikos užsiėmimą, kurio metu lankytojai tautodailininkų mokomi iš molio pasidaryti darbelių, kuriuos kaip suvenyrus parsiveža namo.
Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centras jungia 73 Šiaulių rajono tautodailininkus, kasmet rengia metines, autorines tautodailininkų parodas rajono Kultūros centre, rajono kaimuose. Tautodailininkų darbai pateikiami respublikinėse „Aukso vainiko“ parodose. Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras organizuoja respublikines keramikų ir medžio drožėjų kūrybines stovyklas, konferencijas. Vykdydami veiklą, rašo projektus į įvairius fondus ir sėkmingai juos laimi. Kiekvienais metais etninės kultūros ir tradicinių amatų centro darbuotojai su tautodailininkais važiuoja į Punską (Lenkija), kur dalyvauja Žolinės šventėje, ten rengia parodas ir demonstruoja senuosius amatus. 2008 metais rajono tautodailininkų paroda pristatyta Lietuvos Respublikos Seimo parodų galerijoje.

Naisių k., Meškuičių sen., Šiaulių rajonas
Mob. 8 611 33 333
El. p. irma.lukosiute@gmail.com
I–VII 9.00–17.00
Baltų Dievų pažintinis takas – tai pasakojimas apie Dievus ir Deives, kurie šimtmečiais buvo neatsiejami nuo mūsų darbų, švenčių ir papročių. Remdamiesi rašytiniais XIII–XVIII a. šaltiniais, tautosakos kūriniais, įvairiapusiškais lietuvių, latvių ir prūsų mitologijos tyrinėjimais, pažintinio tako kūrėjai pirmą kartą taip išsamiai pasakoja apie dangaus ir žemės dievus, miško, vandens ir ugnies dievybes, žmogaus laimę, šeimos gerovę, namų globą. Neatsiejama šio pasakojimo dalis – Saulės aikštė su saulės laikrodžiu, kalendorinių švenčių ratu ir paros ciklu su senaisiais laiko pavadinimais. Ugnies aikštė skirta šventajai ugniai kurstyti, o Alkos kalne, remiantis archeologijos ir istorijos duomenimis, atkurta šventvietė po atviru dangumi. Baltų dievų pažintinis takas kviečia pažinti baltų kultūrą, puoselėti jos vertybes ir perduoti ateities kartoms.

Naisių k., Meškuičių sen., Šiaulių rajonas
Tel. 8 41 38 60 43
Mob. 8 682 28 347
El. p. gelesmuz@takas.lt
II–VI 10.00–18.00
1822 m. pastatytame grafams Zubovams priklausiusiame akmeniniame dvare, kuriame gimė ir augo poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894–1912), 1984 m. buvo įkurtas Šiaulių rajono literatūros muziejus (veikti pradėjo 1987 m.). Jame kaupiama ir saugoma medžiaga, susijusi su Šiaulių krašto rašytojais, poetais, literatūrologais, kalbininkais, istorikais, knygnešiais, įvairi kraštotyrinė informacija. Muziejuje įrengtas Zigmo Gėlės kambarys, dvi ekspozicijų salės, Poezijos kambarys, eksponuojama medalių, skirtų literatams, kolekcija. Nuo 1977 m. Naisiuose teikiama Z. Gėlės premija už geriausią metų pirmąją poezijos knygą (2016 m. įteikta 40-oji premija). Čia lankosi ekskursijos, vyksta edukaciniai užsiėmimai, literatūriniai renginiai.

S. Dariaus ir S. Girėno g. 31, Gruzdžiai
Tel. 8 41 37 22 51
El. p. lioneorama@gmail.com
http://gruzdziai.siauliai.lm.lt

Pelkės g. 4, Kuršėnai
Apsilankymo laiką derinti iš anksto
Tel.: +370 698 32523

Alėjos g. 8, Kuršėnai
Aapsilankymo laiką derinti iš anksto
Tel. 8 626 46 071

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras
Ventos g. 11a, Kuršėnai
Tel. 8 41 50 80 521

Comments are closed.